Aiškėja, kad žurnalistų pokalbių klausymosi skandalas, kurį tikisi išnarplioti Seimo komisija, nėra laužtas iš piršto. Yra duomenų, jog specialiosios tarnybos galėjo klausytis ir uostamiesčio žurnalistų pokalbių.

Išgirdo vyriškus balsus

Dienraščio „Klaipėda“ darbuotojai specialistų pagalbos ėmė ieškoti po to, kai viena korespondenčių atkreipė dėmesį į nuolatinius telefoninio ryšio trikdžius – jie pasikartodavo kalbinant kai kuriuos aukštus pareigūnus.

Moteris netikėtai sulaukė ir savo motinos skambučio, kuri papasakojo, kad ką tik baigus pokalbį su ja laidinis telefonas vėl suskambėjo.

„Vos padėjau ragelį, o telefonas iškart suskambo. Skambutis nenutilo net pakėlus ragelį. Garsiakalbyje išgirdau vyriško pokalbio nuotrupas“, – negalėjo atsistebėti moteris.

Pavyko rasti specialistus, kurie nustatė, kad žurnalistės pokalbių klausomasi.

Vilniuje gyvenantis buvęs specialiųjų tarnybų darbuotojas nesutiko viešinti savo pavardės. Vyriškiui buvo pateikti tarnybinio ir dviejų asmeninių telefonų numeriai.

„Po kelių dienų sulaukiau šio žmogaus skambučio ir buvau šokiruota – visų mano mobiliųjų bei namų telefono yra klausomasi. Man net buvo įvardyta, kas tai daro. Esą pagal grubiai įvardijamą techninį apibūdinimą skambučių peradresavimas nukreiptas į Valstybės saugumo departamento Vilniaus skyrių“, – tikino darbuotoja.

Įtarimus vadino realiais

Situaciją sutiko paaiškinti vienos seniausiai šalyje dirbančių duomenų nutekėjimo prevencija užsiimančios įmonės „Futurum“ specialistai.

„Dabartinė mobiliojo ryšio sistemos technika neleidžia skambučiams pasiklysti erdvėje. Taip, įtarimai dėl galimo pasiklausymo pagrįsti. Bendrais bruožais apibūdinant situaciją, iš pateiktos informacijos aišku, kad abonento pokalbių galėjo būti klausomasi. Mūsų įmonė neturi prieigos prie mobiliojo ryšio operatorių technikos. Tai gali padaryti tik specialiosios tarnybos, o jos – faktiškai nekontroliuojamos“, – kalbėjo bendrovės „Futurum“ specialistas Alfredas B.

Tačiau specialistas perspėjo, kad internete jau galima rasti programinės įrangos, kuri leidžia net privatiems asmenims klausytis mobiliojo ryšio abonentų.

„Vienas interneto tinklalapis siūlo programą, kuri nusiunčiama į mobiliojo ryšio telefoną trumpąja žinute. Ši programa leidžia abonentą sekti ir klausytis“, – kalbėjo „Futurum“ specialistas.

Žmogus gali net nežinoti, kad jo telefone yra ši programa. Telefonas tampa lyg mikrofonas, o patalpoje vykstančio pokalbio telefonu galima klausytis net kitame pasaulio krašte.

"Mūsų veikloje apie 70 proc. besikreipiančiųjų – privatūs asmenys. Mes ieškome visų techninių įrenginių, kuriais klausomasi pokalbių ar nutekinama informacija kompiuteriniu ryšiu", – tikino pašnekovas.

Nuskenuoja ir balso tembrą

Buvę operatyviniai darbuotojai dienraščiui aiškino, kad naujosios technologijos faktiškai neleidžia aptikti pėdsakų tų, kurie bandė išgauti informaciją.

"Ūžesiai, traškesiai ir fono pasikeitimai mažai įrodo faktą, jog yra klausomasi. Anksčiau norint "pakabinti ausis" reikėdavo, kad abonentas atsilieptų į skambutį. Tad visi paklydę skambučiai galėdavo kelti įtarimų. Vienas pavyzdžių, kai ragelyje girdimas ilgas laukimo signalas, o pašnekovas aiškina, kad ragelį pakėlė vos suskambus telefonui. Naujausias būdas – balso tembro skenavimas. Net pakeitus telefono kortelę, pagal tembrą pašnekovas vėl atsekamas. Gali keisti telefonus, o pokalbių vis tiek klausysis. Yra daug būdų – blakės šiais laikais ne bėda, įvairiausių dydžių, net pasikraunančių nuo bet kokios energijos šaltinių", – kalbėjo buvęs specialiųjų tarnybų darbuotojas.

Kur sankcija?

Lietuvoje sklandantis telefoninių pokalbių pasiklausymo mitas gajus du dešimtmečius.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus, anuomet besitraukdamas iš pareigų, yra viešai perspėjęs, kad Lietuvoje žiniasklaidai didelę įtaką daro stambios verslo korporacijos.

Ar ši frazė neįrodo, kad VSD jau tuomet šiuos duomenis galėjo turėti iš kai kurių telefoninių pokalbių klausymosi?

„Aš neatsimenu, ką kada esu pasakęs. Dabar nepamenu, ką tuomet turėjau galvoje“, – dienraščiui kalbėjo dabar paskutines dienas Gruzijos ambasadoriumi dirbantis M.Laurinkus.

„Žurnalistės pokalbių klausymui turi būti teismo sankcija. Tačiau jei paaiškėtų, kad prieš žurnalistus buvo veikiama pasitelkus melagingą veiklos pagrindimą, tai yra blogai. Žmogus negali būti persekiojamas už pažiūras, idėjas, nuomonę. Reikia aiškintis, ar konkreti sankcija tam duota, dėl ko“, – kalbėjo M.Laurinkus.

Buvęs VSD vadovas tikino, kad atidžiai sekė visus Lietuvoje sklidusius viešus kaltinimus departamentui dėl žurnalistų klausymosi.

„Labai daug svarstymų, grįstų galimybėmis ir prielaidomis. Tačiau aš matau kitą bėdą. Juk yra sudaryta parlamentinė komisija šiai veiklai tirti. Kodėl tingima aiškintis, kodėl neišsireikalaujama bylos medžiagos? Visas įmanomas galias ši komisija turi. Tik tingima sėdėti prie dokumentų, lengviau pateikinėti viešus pareiškimus“, – tikino M.Laurinkus.

M.Laurinkus žada prabilti

Paklaustas, kodėl, jo manymu, saugumo departamentą galėtų dominti žurnalistų telefonų pokalbiai, M.Laurinkus ėmė aiškinti, kad be pagrindo tai nėra įmanoma.

„Ar buvo nors vienas faktas, įrodantis, kad tai buvo atliekama? Pasakykite man nors vieną faktą, kad departamentas klausėsi neteisėtai. Jų nėra“, – aiškino buvęs VSD vadovas.

Tačiau paklaustas, kas turėtų įrodinėti neteisėtus veiksmus, M.Laurinkus tikino, kad esą tam yra veikiantys įstatymai.

„Net ir Seimo kontrolieriaus tarnyba ar sudaryta Seimo komisija turi visas galimybes ir įgaliojimus, gali išsireikalauti reikalingus dokumentus. Niekas nepasinaudoja teise tiesiogiai kreiptis į VSD. Kiekvienas pilietis turi teisę pateikti užklausimą departamentui ir pareikalauti visos apie jį turimos informacijos. Turint faktus, jog prieš jį veikiama neteisėtai, galima kreiptis į prokuratūrą“, – kalbėjo M.Laurinkus.

Dienraščiui pasiteiravus, ar buvo tokių fizinių asmenų kreipimųsi, VDS atstovas spaudai Vytautas Makauskas net nesuprato klausimo.

„Būna įvairių kreipimųsi. Ką aš jums turėčiau atsakyti? VSD nekomentuoja tokių situacijų. VDS negali komentuoti savo darbo specifikos“, – aiškino V.Makauskas.

Vis dėlto yra vilties, kad tiesa kada nors paaiškės.

„Kai aš sugrįšiu, jei man bus leista, žadu daug ką pasakyti žmonėms“, – pokalbio pabaigoje mįslingai ištarė M.Laurinkus.

Komisija pati bejėgė

Žurnalistų pokalbių pasiklausymo skandalo aplinkybes besiaiškinančios Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas dienraščiui pripažino, kad kol kas dėl tiesos išsiaiškinimo skersai kelio gula patys politikai.

„Penktadienį žadame komisijoje susitikti su prokurorais ir teisėjais. Tačiau pagal įstatymą mes negalime susipažinti su operatyvine medžiaga. Aš inicijavau įstatymo pataisas, tačiau kada jos bus priimtos, neaišku“, – kalbėjo A.Sacharukas.

Seimo narys pastebėjo, jog pagal šiuo metu veikiantį Operatyvinės veiklos įstatymą veiksmus dėl telefoninių pokalbių klausymosi VSD sankcionuoja remdamasis jame numatytu nacionalinį saugumą apibrėžiančiu punktu.

„Ką tai reiškia? Tai esą turėtų būti teisinis pagrindas. Tačiau mes keliame klausimą, ar tai yra faktinis pagrindas. Trumpai kalbant, ar tai, kas surašyta popieriuose, yra tiesa? Parašyti galima bet ką, galima bet kurį žmogų apkaltinti bet kuo ir po to klausytis. Tikslas yra pagaliau apibrėžti, reglamentuoti tai, kad faktiniai pagrindai nesiskirtų nuo teisinių tokios veiklos pagrindų. Jei politinė valia bus palanki mūsų siūlomoms pataisoms, mes galėsime patys gauti medžiagą ir su ja susipažinti“, – kalbėjo A.Sacharukas.

Klausomasi tūkstančių?

Pasak parlamentinės komisijos pirmininko, operatyvinė veikla yra labiausiai kontroliuojama, tačiau labiausiai nesukontroliuota.

„Jos sukontroliuoti neįmanoma. Kai vykdomas tyrimas vieno žmogaus atžvilgiu, o klausomasi daug jo aplinkos žmonių. Tam turi būti labai rimtas teisinis pagrindas“, – tikino A.Sacharukas.

Jis pastebėjo, kad visuotinio pasiklausymo mitas nėra laužtas iš piršto.

„Pabandykime pasvarstyti taip: kodėl nėra pateikiami duomenys, kiek operatyvinių veiklų yra vykdoma vienoje ar kitoje tarnyboje. Šiuo metu beveik visos tarnybos, tokios kaip muitinė, policija, pasienio tarnyba, saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, turi technines galimybes klausytis pokalbių. Tačiau kodėl niekas neviešina, kiek pagal šiuos operatyvinius veiksmus yra pradėta ikiteisminių tyrimų? Jei klausoma tūkstančiai žmonių, o tyrimų tik keli, kyla klausimas, kam reikalinga tokia veikla ir ar ji teisėta? Jei sankcijoje parašyta, kad žurnalistas vykdo antikonstitucinę veiklą, privalu tai kada nors įrodyti, o nesiklausyti metų metus“, – pastebėjo A.Sacharukas.

Už meilužio sekimą – byla

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius tikino, kad jo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pasibaigus ikiteisminiam tyrimui asmuo, prieš kurį buvo atliekami operatyviniai veiksmai, buvo informuojamas apie tai.

„Taip, tokius pranešimus mes rašydavome. Nepasitvirtinus įtarimams, kad asmuo ką nors dangsto ar ima kyšius, pabaigus tyrimą, buvo pranešama. Aš kuravau Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomas bylas, tad operatyvinė veikla buvo nukreipta prieš pareigūnus. Gavę tokius pranešimus, jie labai nustebdavo“, – kalbėjo G.Danėlius.

Tačiau Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pripažino, jog nėra girdėjęs, kad į uostamiesčio prokuratūrą būtų kreipęsis asmuo su prašymu aiškintis, kodėl specialiosios tarnybos gali klausytis jo pokalbių.

„Neneigiu, jog tarnybos gali klausytis pokalbių neteisėtai. Man teko vadovauti tyrimui, kurio eigoje paaiškėjo, kad vienas Šalčininkų pasienietis neteisėtai klausėsi buvusios draugės bičiulio pokalbių. Pasienietis buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, net buvo priteista neturtinės žalos asmeniui“, – prisiminė G.Danėlius.

Tačiau prokuroras tikino negalintis atskleisti, ar jam yra žinoma, kiek šiuo metu Klaipėdoje sankcionuota telefoninių pokalbių pasiklausymo.

„Tokie skaičiai nekomentuojami. Prokuratūra nėra operatyvinės veiklos subjektas, tokią informaciją turi tik šie subjektai“, – tikino G.Danėlius.

PAPILDYTA

Informacijos nutekėjimui - aibė galimybių

Duomenų nutekėjimo prevencija užsiimančio įmonės „Futurum“ specialistai tikina, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas įmonės teikiamomis paslaugomis.

„Sunkmečiu žmonės atkreipia dėmesį į itin kruopščiai saugomus dalykus. Stiprėjanti konkurencija verčia investuoti į duomenų apsaugą. Dažniausios klaidos pajutus, kad informacija nuteka iš bendrovės, laukimas ir bandymai patiems spręsti problemas. Tokiu atveju geriausia yra kreiptis į specialistus“, - tikino bendrovės specialistai.

Be komercinių įmonių tokių paslaugų tiekėjų ieško ir pavydūs sutuoktiniai.

„Internete apstu pasiklausymo įrangos, vadinamąsias blakes galima įsigyti už keliasdešimt litų. Tačiau tokio tipo įrenginius surandame be vargo. Sudėtingiau sprendžiamos informacijos nutekėjimo internetu problemos. Įgudę specialistai svetimuose ryšio tinkluose net nepalieka pėdsakų, po tokių atakų neretai yra labai sudėtinga atsekti kas įmonės tinkluose šeimininkavo. Paskutiniu metu pasitaikė atvejų, kai „Skype“ programos pagalba buvo naršoma bendrovės kompiuteriuose, tad įmonės vadovybei teko perspėti darbuotojus nebesinaudoti šia programa“, - kalbėjo „Futurum“ specialistas.

Specialistai tikina, kad šnipinėjimui ne visuomet būtina itin brangi įranga.

„Nuo senų laikų gajus įsitikinimas, kad vis tik pigiau yra papirkti konkretų darbuotoją, nei investuoti į aukšto lygio technologijas. Tačiau, kaip taisyklė, pasiklausymo įrangą dažniausiai aptinkame rūkomuosiuose, kur žmonės atviriau bendrauja, bendrauja, bei vadovų kabinetuose, kur vyksta kertiniai darbų aptarimo darbai“, - kalbėjo specialistas.

Tikrindami vienos iš bendrovių patalpas šios srities specialistai vos peržengę priimamojo slenkstį suprato kur glūdi problema.

„Sekretorė sėdėjo nugara į langą, už kurio puikiai matėsi priešais esančiame pastate įrengti biurai. Tad pagrindinis įmonės kompiuteris, kuriame saugomas visas įmonės susirašinėjimas, bet kuriam pašaliniui buvo lyg ant delno. Tai ne juokai, kiekvienas įmonės vadovas juk savo kėde atsako už sėkmingą verslo augimą, todėl, privalu atkreipti dėmesį net į menkiausias informacijos saugumo problemas“, - aiškino „Futurum“ specialistai.