Įspėjo apie pavojų

Socialinę atskirtį tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalies pavojinga tendencija įvardijo miesto bendrojo plano, kurį uostamiesčio valdžia tikisi patvirtinti iki metų pabaigos, rengėjai.

Jie nustatė, kad uostamiestyje ypač ryškus pasiskirstymas pagal socialinį statusą.

Nurodoma, jog šiaurinėje miesto dalyje gyvena socialiai stipresni klaipėdiečiai. Čia įsikūrę daugiau žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

Jie yra ir turtingesni, lyginant su pietine puse.

Miesto bendrojo plano rengėjai aiškina, kad taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių.

Atkreiptas dėmesys, jog, planuojant Klaipėdą kaip linijinę struktūrą, neatsižvelgta, kad žmonės ieškos geresnės gyvenimo kokybės – viešųjų erdvių, rekreacinių zonų, saugesnės kaimynystės.

Taip pat nurodoma, kad nemažą vaidmenį turi nekilnojamo turto kaina.

Pastebėtas ir gyvenamųjų teritorijų atitrūkimas nuo miesto centro.

Pietinėje Klaipėdoje įsikūręs didelis skaičius gyventojų faktiškai neturi zonų, su kuriomis galėtų save identifikuoti. Trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų.

Plano rengėjai nurodė, kad uostamiestyje faktiškai yra tik vienas centras – istorinė miesto dalis: senamiestis ir naujamiestis.

Likę sovietmečiu statyti rajonai neturi savo erdvių, kurios trauktų gyventojus.

Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdoje, nors čia ir jūrinis miestas, trūksta prieigų prie vandens, kur galėtų leisti laiką žmonės.

Gausu atvykusių darbininkų

Didėjančią socialinę atskirtį tarp šiaurės ir pietų pastebi ir miesto vadovai.

Klaipėdos mero Artūras Šulcas tvirtino, gerai žinantis visą miestą, yra aplankęs daug namų, ypač pietinėje dalyje

Vicemeras pastebėjo, kad šioje miesto pusėje – labai daug nuomojamo turto. Tokiuose būstuose yra įsikūrę atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų, tačiau teisiškai jų Klaipėdoje nėra.

"Į šią miesto pusę kraustosi pigi darbo jėga iš visos šalies. Juos galima įvardinti kaip besisvečiuojančius darbininkus. Atvažiavo, užsidirbs ir išvažiuos", – pastebėjo pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad neretai atvykėliai užsidirbti nuomojamuose būstuose gyvena "paukščio" teisėmis – neturi jokių oficialių sutarčių.

"Nesutinku, kad Klaipėdoje nebeliko 50 tūkst. gyventojų. Visuose butuose sukasi dujų, vandens, elektros skaitikliai. Gal daugelyje ne taip smarkiai, nes atsikėlę žmonės iš provincijos miestelių taupo ir neturi tiek pinigų, kad kasdien maudytųsi vonioje, bet sukasi", – komentavo vicemeras.

Skiriasi ir prekių pasiūla

A.Šulcas akcentavo, kad šie atvykėliai gyvena prastesnės kokybės butuose, nėra deklaravę gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Dažniau jie ir dirba nelegaliai.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad šie atvykėliai perka maisto pigiose parduotuvėse, nevaikšto į kiną, teatrą, restoranus, kavines, nedalyvauja miesto visuomeniniame gyvenime, neprisideda prie daugiabučio namo valdymo.

Dalis miestiečių yra pastebėję, kad skirtingose rajonuose skiriasi ir prekių pasiūla prekybos centruose, jų išdėstymas.

Kai kuriose pietinės miesto dalies parduotuvėse nerasi tų produktų ar to gamintojo prekės, kurie sudėti matomiausiose vietose šiaurinės miesto dalies įstaigose.

Mero pavaduotojas teigė, kad neblogai uždirbantys klaipėdiečiai, renkasi geresnius gyvenamuosius rajonus, įsikuria miesto šiaurėje ar vyksta į užmiestį, kur daugiau oro.

"Šiaurinės ir pietinės miesto dalies atskirtis yra didelė socialinė problema, kurią būtina spręsti", – pabrėžė vicemeras.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, atskirtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto pusės iš dalies susiformavo natūraliai.

"Pietinėje miesto dalyje vyrauja daugiaaukštė statyba, yra daugiau namų, lyginant su šiaurine. Tad nekilnojamo turto kaina čia yra mažesnė. Dėl to čia ir kuriasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tokia atskirtis nėra gera", – pabrėžė direktorius.