Vienas pirmųjų šį filmą pamatė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Rimantas Balsys. Jis negailėjo pagyrų jauniesiems kūrėjams.

„Džiugu, kad jaunoji karta nepamiršta istorijos, domisi, ieško savo tiesos grūdo. Džiugina ir objektyvus įvykių matymas, nes dažnai mes dažome istoriją viena spalva pagal to laikotarpio madas. O istorija juk turi visokių atspalvių, tik reikia gebėti juos visus pamatyti. Tad kūrėjų požiūris į tą patį iš įvairių kampų yra labai vertingas ir sveikintinas. Netgi kai kurie iš to galėtų pasimokyti, ypač tie, kurie turi išankstinį nusistatymą kokiu nors klausimu, ir jau tada nebesvarbu, ką pasako liudininkas. Ir dar sužavėjo pagarba pašnekovams, laisva galimybė jiems išsakyti savo išgyvenimus ir mintis be baimių ir trukdymo, nenutraukiant, neperkalbant. Tai yra kertiniai vertybiniai šio darbo stulpai“, – pabrėžė R. Balsys.

Klaipėdos gyventojams jis turėtų būti įdomus bent jau tuo, kad tarp daugiau nei prieš 30 metų nufilmuotų svarbių uostamiesčiui įvykių dalyvių kai kurie atpažins save.

Pasak jaunųjų kūrėjų, nors filmas nepretenduoja į patriotinį epą, Klaipėdos gyventojams jis turėtų būti įdomus bent jau tuo, kad tarp daugiau nei prieš 30 metų nufilmuotų svarbių uostamiesčiui įvykių dalyvių kai kurie atpažins save.

Juostoje panaudotas istoriniu tapęs užpernai mirusio klaipėdiečio, Atgimimo laikų kronikininko Romo Pletkausko archyvas, kurį studentams mielai sutiko leisti naudoti jo dukra Gabrielė.

Dauguma interviu įamžinti dar 2021 m. rudenį, taigi iki vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šis esminis įvykis pakeitė viską. Teko keisti sumanymą ir scenarijų.

Kūrėjams reikėjo ieškoti naujos siužeto ašies arba filmo stuburo, ir tai padaryti, pasak kūrėjų, pavyko.

Filmą bus galima pamatyti šiandien 16.30 val. Klaipėdos universitete, prof. S. Vaitekūno vardo auloje (pastatas su laikrodžiu universiteto miestelyje).