„Tuos pinigus, kuriuos miestas gaus iš turistų, jie bus investuojami atgal į turizmą. Tas yra labai gerai, o mums, kaip verslininkams, duoda viltį, kad turizmo verslo sąlygos Klaipėdoje gerės. (...) Tikimės, kad daugiau renginių, geresnė infrastruktūrą pritrauks daugiau turistų. Ypatingai sezoniškumas jaučiasi Klaipėdoje, tai būtų investuojama daugiau į kovą su sezoniškumu“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas.

Jo teigimu, sunkumų administruojant mokestį viešbučiams nekils, bet su problemomis gali susidurti privačiai apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad iš pagalvės mokesčio gautos lėšos, kurių kasmet tikimasi surinkti maždaug 500 tūkst. eurų, bus skirtos skatinti turizmui.

„Mūsų tikslas užkurti gyvenimą ypač rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu. Mes gauname nemažai pasiūlymų prisidėti prie vieno ar kito renginio, kurie užtrunka kelias dienas, ir tai mums teikia labai didelį džiaugsmą. Tiesiog tada jau neatimant lėšų iš kitų priemonių, būtų galima iš šio mokesčio siekti pagrindinio tikslo – didinti turistų srautus“, – LRT radijui sakė A. Vaitkus.

Meras neatmetė, kad ateityje pagalvės mokestis Klaipėdoje galėtų būti didinamas.

Mūsų tikslas užkurti gyvenimą ypač rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė sako, kad papildomas mokestis įtakos turistų srautams neturės, nes suma nėra didelė.

„Manau, kad tai nebus lemiamas veiksnys, apsisprendžiant, ar gyventi Klaipėdoje, ar kažkur aplink Klaipėdą“, – LRT radijui sakė R. Savickienė.

Klaipėdos taryba vieno euro vadinamojo pagalvės mokesčio įvedimui apgyvendinimo paslaugas teikiančiose uostamiesčio įstaigose nuo šių metų pritarė pernai vasarį. 

Panašią rinkliavą anksčiau yra įsivedę Vilnius, Kaunas, Palanga, Druskininkai, Birštonas, Trakų rajonas. Kai kurie iš šių miestų pagalvės mokestį iš turistų renka daugiau negu dešimt metų.