Per artimiausius metus Klaipėdos universitete (KU) vyks reorganizacija, kuria tikimasi sustiprinti uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigą. Ryškiausia laukianti permaina – fakultetų pertvarka.

Fakultetai bus sujungti

KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus.

Sujungus Humanitarinių mokslų ir Menų fakultetus, atsiras Humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, suvienijus Jūrų technikos bei Gamtos ir matematikos mokslų fakultetus, liks Jūros mokslų ir technologijų fakultetas, o pertvarkius Socialinių mokslų ir Pedagogikos fakultetus, veiks Socialinių mokslų fakultetas.

Sveikatos mokslų fakultetas, kaip savarankiškas universiteto padalinys, liks nepakitęs. Ryškesnių pokyčių išvengs Tęstinių studijų institutas, o prie Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bus prijungtas Evangeliškosios teologijos centras.

Iki 2015 metų turėtų gimti ir du visiškai nauji institutai: Socialinių pokyčių studijų bei Sveikatos tyrimų ir inovacijų.

Iki šių metų gruodžio 2 d. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo, Mechatronikos mokslo institutai bei Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorija bus reorganizuota į Jūros mokslų ir technologijų centro padalinius.

Būtini esminiai pokyčiai

KU tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika patikino, kad pertvarka nėra naujas dalykas. Universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas projektą buvo pateikęs dar vasaros pradžioje, tačiau taryba klausimo nesvarstė, nes reikėjo į jį įsigilinti ir suprasti pertvarkos esmę.

Akademinės struktūros pertvarkos sprendimas KU tarybos narių buvo priimtas absoliučia balsų dauguma.

"Diskusijų metu buvo išsakytos atskirų fakultetų mintys, kad galbūt užtektų apsieiti su vidinėmis pertvarkomis – katedrų sujungimu, jų skaičiaus mažinimu. Vidiniai persistumdymai nieko neduoda. Vis dėlto tie argumentai, kurie buvo pateikti rektoriaus pertvarkos plane, buvo pakankamai įtikinantys ir kiti tarybos nariai išreiškė nuomonę, kad reikia pokyčių tam, kad universitetas stiprėtų", – kalbėjo A.Šileika.

Pasak jo, ne fakultetų skaičius lemia aukštųjų mokyklų reitingus.

"Juos labiau apsprendžia studijų kokybė, stojančių studentų skaičius ir, matyt, baigusių studijas, įsidarbinusiųjų gausa: kur absolventai įsidarbina, kokias vietas gauna, kokia jų paklausa.