Kiekvienų metų spalio pradžioje į Klaipėdos senamiesčio gatves išleidžiami triukšmingi ir smagūs Klaipėdos universiteto (KU) pirmakursiai, kurie drąsiai ir su pakeltomis galvomis priima Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) paruoštas „fuksų“ krikštynas.

Miltų - neišvengsi

„Fuksų“ krikštynos yra viena pagrindinių universiteto studentų tradicijų. Vienur jos būna baisesnės – t.y. su kiaušiniais, kečupais ir visokiom kitokiom šlykštynėm ant galvų, o kitos orientuotos į „fuksų“ smagų laiką. Tokios nuomonės laikosi ir KUSS „fuksų“ krikštynų organizatoriai – svarbu geras laikas, o ne žmogaus pažeminimas. Todėl 289 KU pirmakursiai spalio 9-tosios rytą susirinko prie Danės upės, apšilimui padarė kelioliką pritūpimų ir paklusniai, vorelėmis išėjo į uostamiesčio centrą paskui savo vadovus – drąsiai ir išdidžiai priimti jų laukiančius iššūkius.

Vaikų laukė penkiolika užduočių, kurios pareikalavo komandinio darbo sugėbėjimų, mąstymo ir ištvermės. Vis dar „fuksiukai“  po miesto senamiestį ir surišti po tris vaikštinėjo, ir šūkius skandavo, ir žąsele arba ant vienos kojos šokinėjo. Žinoma, KU krikštynose nėra viskas taip paprasta ir gražu – pasišokinėti ant plausto, pasivažinėti triratuku ar bėgti per tiltą su didžiulėmis sauskelnėmis. Didžiausi išbandymai laukė ant Jono kalnelio ir jo tunelyje. Prisiminę vaikystę „fuksai“ čiuožė žemyn Jono kalneliu – per vandenį ir muilą, o tamsiame tunelyje tradiciškai buvo pakrikštyti miltais. Na ir viena paskutinių užduočių, kuri pirmakursiams nepasirodė tokia jau ir baisi – kliūčių ruožas per padangas, kuriose – gausi obuolių tyrės konsistencija ir, žinoma, vėl miltai.

Pagyvino miestiečių ketvirtadienį

„Labai patiko visos užduotys, nes reikėjo komandinio darbo, susitarimo ir labai stipraus palaikymo. Žinoma, baimė ir nerimas lydėjo net kelias dienas iki krikštynų, tačiau viską patyrę nustebome, kad viskas maloniai surengta“ – savo mintimis dalinosi Deimantė, Menų fakulteto pirmakursė.

Mergina taip pat pripažino, kad „fuksų“ krikštynos yra vienas iš renginių, kur gali užmegzti ryšius ir susipažinti su kitais savo fakulteto studentais. Deimantei taip patiko krikštynos, kad net neslėpė, jog pasitaikius progai viską pakartotų iš naujo.

Irinai, Humanitarinių mokslų pirmakursei krikštynos taip pat paliko neišdildomą įspūdį: „Įstrigo surišimo užduotis, buvo įdomu girdėti miestiečių hipotezes, kas gi čia vyksta ir kas mes tokie. Na ir žinoma atmosfera – viskas labai patiko.“

Po keturių valandų išbandymų ir iššūkių, pirmakursiais „fuksai“ galų gale tapo piliavietėjė – kur sąžiningai prisiekė mylėti savo Alma Mater bei savo studentų sąjungą, o kad tai užtvirtintų, tradiciškai bučiavo žuvį ir gėrė sūrų vandenį, kad nepamirštų, jog KU – jūrinės dvasios universitetas.