Rusai plėšė miestą ir uostą

1914 m. pradžioje Mėmelyje (Klaipėdoje), kuris priklausė Prūsijai, buvo dislokuotas Rytų Prūsijos 41 pulko III batalionas.

Kai rugpjūčio 1 d. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, 41-ojo pulko batalionas iš Klaipėdos nusiųstas į Vokietijos ir Rusijos pasienį. Vyko susirėmimai. Batalionas į Klaipėdą nebegrįžo, jis buvo perdislokuotas. Rusams atsivėrė kelias į Klaipėdą.

Rusų dragūnų brigada pradėjo rengti nuolatinius išpuolius į Klaipėdos ir Šilutės apskritis. Susirėmimai vyko Kretingalėje, Laugaliuose, Baituose, Doviluose, Vilkyčiuose, Saugose, Kukoruose, Žemaitkiemyje. Į kraštą įžengę rusai griovė geležinkelio stotis, pylimus, bėgius, naikino telegrafo įrangą.

Rugpjūčio antroje pusėje Rusijos kariai įžengė į Klaipėdos kraštą, tačiau nepajėgė užimti nei Klaipėdos, nei Šilutės. Padėjo ir tai, kad iš Klaipėdos krašto į kariuomenę buvo pašaukta per 3 tūkst. vyrų ir jie stabdė rusų veržimąsi.

1914 m. rugsėjį Vokietijos kariams pavyko laimėti keletą svarbių mūšių dabartinės Lenkijos dalyje prie Mozūrų, todėl dalį pajėgų jie galėjo permesti gynybai į Klaipėdos kraštą.

Klaipėda, kur prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno apie 20 tūkst. gyventojų, keliems mėnesiams lengviau atsikvėpė.

Situacija vėl pasikeitė 1915 m. pradžioje. Prie sienos su Rusijos imperija, kuri ėjo buvusios Lietuvos dalyje, buvo sutelkti keli rusų pėstininkų batalionai su 8 tūkst. karių grupe prie Nemirsetos ir 3 tūkst. karių grupė prie Laugalių.

Carinės Rusijos armijos veržimasis prasidėjo 1915 m. kovo 17-osios rytą siaučiant pūgai. Žygiuodami į Klaipėdą nuo Nemirsetos rusų kariai degino pakelės sodybas, naikino kaimų gyventojus.

Klaipėda susidūrė su pavojumi. Šiame ruože nevyko didelių susirėmimų, todėl Klaipėdoje nebuvo ir didesnių karinių padalinių. Prieš tai dalis Klaipėdos krašto kareivių buvo išsiųsti sustiprinti Gumbinės gynybą. Trūkstant karių į miesto gynybą įsitraukė ir vietiniai gyventojai.

Nepaisant kiekybinio pranašumo ir to, kad rusai turėjo 8 senas patrankas, net ir rankinių granatų, jiems kovo 17-ąją nepavyko užimti Klaipėdos. Veržimasis nesustojo, kovo 18-ąją jau virė gatvių mūšiai. Miesto gynėjai neatlaikė rusų veržimosi. Jie pasitraukė į uosto ruožą ir sugebėjo persikelti į Kuršių neriją.

Klaipėdą užėmę Rusijos kariai siautėjo, plėšikavo: grobstė maistą, siaubė parduotuves, susprogdino vandens bokštą, grobė įrangą iš gamyklų ir uosto. Rusijos kariuomenės invazijos nuostoliai buvo įvertinti beveik 2 mln. markių.

Sužinojus apie Klaipėdos užgrobimą, Vokietijos kariuomenės daliniai atvyko jos vaduoti. Mūšis dėl Klaipėdos prasidėjo 1915 m. kovo 21 d. Ji buvo išlaisvinta ir liko Vokietijos dalimi iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir netgi ilgiau, iki 1919 m. Bet kadangi apskritai Vokietija karą pralaimėjo, ji neteko daugelio miestų, tarp jų ir Klaipėdos.

Prisiminimas: Klaipėdos Dangės uostas burlaivių ir garlaivių eroje. Redakcijos archyvo nuotr.

Infliacija, spekuliacija ir kortelės

Didesnę ar mažesnę Pirmojo pasaulinio karo įtaką Klaipėdos kraštas jautė apie 14 mėnesių, kol frontas, nors ir ne itin aktyvus, buvo šalia.

Klaipėdai užteko ir kelių dienų, kad pajustų rusų plėšikavimo pasekmes. Siekiant, kad miestas po Rusijos invazijos atsigautų, Vokietijoje buvo įkurta speciali draugija Klaipėdos ir Šilokarčemos (dabar Šilutė) apskritims remti. Draugijos surinktos lėšos naudotos nukentėjusiems žmonėms remti, infrastruktūrai tobulinti.

Didesnę ar mažesnę Pirmojo pasaulinio karo įtaką Klaipėdos kraštas jautė apie 14 mėnesių, kol frontas, nors ir ne itin aktyvus, buvo šalia.

Tęsiantis Pirmajam pasauliniam karui Klaipėda, kaip ir visa Vokietija, juto jo ekonominę pusę. Gyvenimas Vokietijoje blogėjo, išaugo infliacija, spekuliacija. Baigiantis 1916 m. Klaipėdos mieste ir krašte, kaip ir visoje Vokietijoje, buvo įvestos mėsos kortelės. Jos galiojo ir duonai, jos produktams. Gyventojams įvesta ir per dieną suvartojamų miltų norma.

1918 m. lapkritį karas baigėsi, bet gyvenimas greitai negerėjo. Prasidėjo įvairūs kiti pokyčiai. Pagal Versalio sutartį 1919 m. kraštas perduotas Antantės valdymui. 1920–1923 m. – vadinamasis prancūzmetis, kai kraštą laikinai valdė Prancūzija. Vyko kova dėl šio krašto, į kurį pretendavo netgi Lenkija.

Viską į vietas tarsi sustatė 1923 m. sausio 15 d. įvykęs vietinių gyventojų sukilimas, po kurio Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.

Uoste: Vokietijos inspektorių motorinė valtis "Lida" Klaipėdos Žiemos uoste 1916 m. Redakcijos archyvo nuotr.

Planavo pokyčius uoste

Pirmojo pasaulinio karo metais Klaipėdos uostas didesnio vaidmens neturėjo. Jame, kitaip nei Antrajame pasauliniame kare, nebuvo nei kokių nors karinių dalinių, nei objektų.

Tačiau iki to laiko uostas jau buvo susiformavęs. XIX a. baigiantis buvo baigti tvarkyti pietinis molas (1879 m.), šiaurinis molas (1881 m.). Protakoje buvo 6,5 m gylis.

Be Dangės upės uosto, šiauriau jos žiočių jau veikė ir Žiemos uostas (nuo 1872 m.), atidarytas Karaliaus Vilhelmo kanalas (1873 m.), nutiestas geležinkelis į Žiemos uostą (1876 m.).

Iki Pirmojo pasaulinio karo Klaipėda išliko medžio eksporto uostu, nors įtakos turėjo ir 1875–1881 m. medienos prekybos krizė.

Plėsti uostą trukdė tai, kad Vokietijos valdžia labiau protegavo Karaliaučiaus uostą. Mediena, kuri iki tol Nemunu, Karaliaus Vilhelmo kanalu gabenta į Klaipėdą, Gilijos, Deimos ir Priegliaus upėmis pasuko į Karaliaučių. Per Pirmąjį pasaulinį karą medienos gabenimas iš viso sustojo.

Jei ne Pirmasis pasaulinis karas, Klaipėdos uosto padėtis galėjo būti kitokia. Garlaiviams keičiant burlaivius ėmė aiškėti, kad Klaipėdos uostas yra per seklus ir per ankštas, krova vykdoma per lėtai. 1879–1914 m. buvo svarstomi ir parengti šio uosto pakeitimo aprašai, brėžiniai ir schemos. Prasidėjus karui jie taip ir liko archyvine medžiaga.

Klaipėdos uosto atgimimas prasidėjo po 1923 m., kai jį perėmė Lietuva. Klaipėdos uosto pertvarka prasidėjo nuo 1925 m. Jo modernizacija vyko sparčiai, atskiros Lietuvos bendrovės, bankai jame kūrė savo krovos sandėlius, įrangą. Aukščiausias uosto vystymo pikas buvo 1939 m. Vėl viską sujaukė atslinkęs naujas istorijos uraganas – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.