Miškininkų sklypai – uostui

Nuo šių metų birželio 1 d. daugiau nei 60 hektarų padidės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos plotas. Į uosto rezervinių teritorijų sąrašą planuojama įtraukti du sklypus, kurių plotas atitinkamai – 3,78 ir 56,46 ha. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, šių sklypų vidutinė rinkos kaina yra juokingai maža – atitinkamai 3 004 ir 42 130 eurų.

Kol kas tuos sklypus valdo Valstybinė miškų urėdija. Pagal dokumentus, jie kvalifikuojami kaip ūkinių miškų plotai.

Derinama, kad atskiru Vyriausybės nutarimu bus konstatuota, kad baigėsi Urėdijos patikėjimo teisė į du valstybinės žemės sklypus. Sutikimą nutraukti sklypų valdymą Valstybinė miškų urėdija pateikė dar 2023 m. vasarį.

Minėti žemės sklypai yra Klaipėdos rajono Kairių kaime netoli Karaliaus Vilhelmo kanalo, šalia Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės. Kol kas nėra duomenų, ką planuojamuose gauti naujuose sklypuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija darys.

Bus siekiama, kad sklypai, kurie patenka į uosto rezervinės teritorijos dalį, būtų naudojami uosto reikmėms ir duotų pajamų. Akcentuota, kad kai sklypus valdė Lietuvos valstybinė miškų urėdija, jie kokių nors papildomų pajamų nedavė.

Uostui perėmus minėtą teritoriją, numatomas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš miškų ūkio į inžinerinės infrastruktūros teritoriją.

Schema: Kairiuose Klaipėdos uostas dėl karinio poligono neteks 178,42 ha rezervinių žemių ploto, bet iš miškų urėdijos jam pereis 142,11 ha. / KVJUD nuotr.

Išskirs poligono dalį

Dar 2008 m. 336,5 ha teritorijos dalis Kairių kaime buvo skirta Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui kaip rezervinė teritorija. Dabar numatoma, kad iš jos 178,42 ha bus išbraukti. Jie ateityje bus naudojami ne uosto, o kariniams reikalams.

Uosto rezervinės teritorijos dalis sutapo su ta teritorija, kur suplanuota kurti Lietuvos kariuomenės brigados generolo Povilo Plechavičiaus mokomąjį poligoną.

Papildomai iš uosto rezervinės dalies bus išbrauktas ir 15,97 ha sklypas, kurio kaip uosto rezervinės žemės neįmanoma įsisavinti, nes ten yra privačių asmenų sklypai.

Tokiu būdu uosto rezervinė dalis pietinėje jos dalyje už Kairių gatvės iš 336,5 ha virs į 142,11 ha.

Uostui perėmus dalį miško, numatomas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš miškų ūkio į inžinerinės infrastruktūros teritoriją.

Dėl tos pačios priežasties atsisakoma ir 3,73 ha rezervinės teritorijos prie uosto ties „Klaipėdos Smelte“ tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių. Nurodoma, kad tai yra urbanizuota teritorija su komercinės paskirties pastatais.

Siekiant nesukurti perteklinių apribojimų veikloms teritorijose, kurios šiuo metu priskirtos uosto rezervinėms teritorijoms, tačiau kurių nenumatoma panaudoti uosto plėtrai ir įgyvendinant uosto bendrojo plano sprendinius, nutarimo projektu siūloma atsisakyti šios teritorijos. Uosto rezervinėms teritorijoms yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribojančios veiklas. Tai trukdytų įgyvendinti tiek uosto strategijos projektus, tiek užkirstų kelią negavus Uosto direkcijos pritarimo vykdyti veiklą, formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus.

Uosto žemės skirstymas

Po dabar atliekamų įvairių pakeitimų bendra Klaipėdos uosto žemė sieks 1073,74 ha.

Iš jų 479,98 ha sudarys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybės žemė. Dar 3,80 ha sudarys pirmą kartą uosto dalyje išskirta Lietuvos kariuomenės naudojama žemė.

Į 1073,74 ha uosto žemės dalį įeina ir 589,96 ha vandens telkinių plotas arba vadinamoji vidinė uosto akvatorija.

Be vidinės uosto akvatorijos, dar yra ir 30 849 ha išorinė Klaipėdos uosto dalis Baltijos jūroje, vadinamasis laivų inkaravimo rajonas.

Uosto rezervinių teritorijų dalis liks 94,64 ha. Iš jų 81,86 ha sudarys teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Kairių kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Kitos uosto rezervinės vietos bus 9,12 ha vieta pažymėta kaip „Klaipėdos naftos“ plėtros teritorija, 2,5 ha teritorija prie Šiaurinio molo ir likusi 1,16 ha teritorija prie Žalgirio gatvės.