Vyks pareigų perdavimas

Vidaus vandens kelių direkcija į akcinę bendrovę pertvarkyta nuo šių metų liepos 1 d. Nuo 2023 m. sausio 2 d. į akcinę bendrovę bus pertvarkoma ir valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Šis pertvarkymas atneša pokyčių, ypač tokių, kurie susiję su valstybės funkcijų vykdymu. Akcinės tapusios bendrovės, kad ir su valstybės kapitalu, nebegalės vykdyti kai kurių valstybės funkcijų.

Vidaus vandens kelių, uostų ir netgi jūros statiniai yra valstybės turtas. Iki šiol jų priežiūrą vykdė minėtos valstybės įmonės. Joms tapus akcinėmis viso vandens infrastruktūros sukurto turto priežiūrą numatoma perduoti Lietuvos transporto saugos administracijai.

Prisiminus, kad jūrininkus siekta egzaminuoti Kaune, Klaipėdos jūrų uosto statinių priežiūra iš Vilniaus atrodo tarsi nesusipratimas.

Šiai administracijai numatoma perduoti ir Lietuvos automobilių kelių, ir geležinkelių valstybės turto priežiūrą.

Kas ką prižiūrėjo

Šiuo metu yra rengiamas susisiekimo ministro įsakymas dėl susisiekimo komunikacijų, inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose naudojimo priežiūros.

Numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija vidaus vandenyse vykdys šių objektų priežiūrą: vidaus vandens uostų, prieplaukų, krantinių, laivų keltuvų, navigacijos švyturių, bunų, apsauginių dambų, laivų šliuzų, vidaus vandenų uostų prieplaukų, akvatorijų statinių, infrastruktūros ir suprastruktūros, krantosaugos statinių.

Klaipėdos jūrų uoste Lietuvos transporto saugos administracija vykdys uosto akvatorijos, bendrojo naudojimo vidaus kelių, krantinių, pirsų, molų, bunų, navigacinių įrenginių, krantosaugos objektų, uosto infrastruktūros priežiūrą.

Laukia pokyčiai

Kaip bus vykdoma ši priežiūra kol kas neaišku, nes jai atlikti reikia ir specialistų, ir specialios technikos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atžvilgiu sistema iš viso atrodo keistokai, kai per dešimtmečius susiformavusi uosto priežiūra bus vykdoma iš Vilniaus, nes Lietuvos transporto saugos administracija yra sostinėje.

Tai primena situaciją prieš kelerius metus, kai susisiekimo ministru buvo Rokas Masiulis. Tuomet bandyta jūrininkų egzaminavimą iš Klaipėdos perkelti į Kauną. Šios idėjos buvo atsisakyta po to, kai jūrininkai Klaipėdoje parodė nepasitenkinimą.

Galbūt uosto statinių priežiūros funkcijai vykdyti bus kuriamas koks nors papildomas padalinys Klaipėdoje? Galbūt į Lietuvos transporto saugos administraciją bus perkelti iki šiol Uosto direkcijoje tą funkciją vykdę specialistai?

Dabar Klaipėdoje yra Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų transporto padalinys. Jis vykdo hidrografinę veiklą, Lietuvos ir užsienio laivų kontrolę, jūrų laivų registravimą, stebi laivų eismą, vykdo jūrininkų diplomavimą ir egzaminavimą, kai kurių jūrinių įstaigų akreditavimą ir veiklos stebėjimą. Galbūt ateityje Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų transporto padalinyje atsiras Klaipėdos uosto priežiūros grupė su specializuotais laivais ir specialistais? O gal ta grupė kaip buvo, taip ir liks akcionuotoje Uosto direkcijoje ir vykdys uosto priežiūrą, bet jau ne kaip atsakinga institucija, o kaip komercinė, kuriai pagal Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymą kaip valstybės institucijai pavesta vykdyti šią funkciją.

Komentaras

Eglė Kučinskaitė

Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja:

Lietuvos transporto saugos administracija po akcionavimo prižiūrės, kaip akcinėmis bendrovėmis tapusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija vykdo statinių techninę priežiūra ir statinių naudojimo priemonę, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme. Pati Lietuvos transporto saugos administracija nėra ir nebus šių statinių naudotoja, todėl mums nei laivų įsigyti, nei naujų darbuotojų priimti nereikės. Jų naudotojais ir toliau išliks akcionuotos uosto ir vidaus vandens kelių administravimo bendrovės.