- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant karo Ukrainoje ir su tuo susijusių geopolitinių pokyčių, Klaipėdos uostas pasiekė ypatingą rekordą.
"Transhipmentas" Klaipėdoje veikia
Klaipėdos uostas pirmą kartą istorijoje perkopė vieno milijono TEU konteinerių krovą. Tokiu rodikliu šiemet gali pasigirti tik Gdansko uostas. Iš milijonierių sąrašo šiemet iškrito daugelį metų 1–2 mln. TEU konteinerių krovęs Rusijos Sankt Peterburgo uostas.
"Šiemet krautas rekordinis 1 mln. TEU krovinių kiekis konteineriuose įrodo, kad jėgos, galimybių, idėjų, kaip srautą iš rytų pakeisti srautu iš jūros į Klaipėdą ir iš Klaipėdos atgal į jūrą, mes tikrai turime", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka. Privaloma orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu-krovinių paskirstymo centru.
Kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka. Privaloma orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu-krovinių paskirstymo centru.
Drąsiai galima teigti, kad pasiekęs 1 mln. TEU krovinių Klaipėdos uostas tokiu centru tapo. Vadinamasis "transhipmentas", arba konteinerinių krovinių paskirstymas, Klaipėdos uoste akivaizdžiai veikia.
Konteinerių krova Klaipėdos uoste šiemet, palyginti su 2021 m., išaugo apie 60 proc. Rezultatas fenomenalus, ypač įvertinus tai, kad bendra krovinių konteineriuose krova tarp rytinės Baltijos pakrantės uostų, įskaitant ir Rusijos uostus, per 2022 m. sumažėjo net 27 proc.
Ši krova labiausiai kaip tik ir sumenko Rusijos Sankt Peterburgo, Kaliningrado ir Ust Lugos uostuose.
Planas: Klaipėdos uosto misija – būti Baltijos jūros konteinerių krovinių paskirstymo centru. KVJUD nuotr.
Sąlyginiai uosto HUB-ai
Iki šiol, kalbant apie Klaipėdos uostą, vienintelis akivaizdus krovinių paskirstymo centras buvo minima konteinerių krovos veikla. Tai buvo akivaizdu, nes dideli laivai atplaukia, iškrauna konteinerius Klaipėdos uoste, kur jie kraunami į mažesnius laivus ir plukdomi į kitus Baltijos jūros uostus.
Panašiai buvo ir su tuščių konteinerių surinkimu. Jie, surinkti iš kitų Baltijos jūros uostų, būdavo laikomi Klaipėdoje. Po to kraunami į didelius konteinervežius ir išgabenami.
Tam tikra prasme Klaipėdos uostą HUB-iniu arba paskirstymo centru galima laikyti ir dėl jūrinių keltų linijų veiklos. Į Klaipėdos uostą yra mažiausiai trys jūrų keltų linijos. Jomis gabenami kroviniai nenusėda vien Lietuvoje, bet sausumos transportu išvežiojami į Latviją, Estiją, Lenkiją ar Ukrainą.
HUB-ine Klaipėdos uosto veikla galima laikyti ir grūdų krovą, nes jie į Klaipėdos uostą atkeliauja ne tik iš Lietuvos ūkininkų laukų, bet ir iš Latvijos, Lenkijos ar netgi Ukrainos.
Savotišku krovinių paskirstymo centru yra ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Per jį iškrautos dujos pasiekia vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Realybė: Klaipėdos SGD tapo vieta, per kurią atkeliauja suskystintos gamtinės dujos į Lietuvą, Latviją, Estiją ir netgi Lenkiją. KVJUD nuotr.
Eksportą keičia importas
Šie pavyzdžiai rodo, kad sunkios geopolitinės situacijos sąlygomis, kai kroviniai persiorientuoja, tikri ar išvestiniai Klaipėdos uosto HUB-iniai kroviniai išlaiko jo krovą palyginti neblogo lygio.
Klaipėdos uostas gali sėkmingai krauti ne tik skirtingus krovinius, bet ir dirbti skirtingomis kryptimis.
Jau minėta, kad konteinerių krova augo net 60 proc. Įspūdingai, net 17 proc., augo ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų krova.
Dėl blogesnio 2021 m. derliaus kiek kuklesnė grūdų krova. Sankcijos Rusijos ir Baltarusijos valstybėms padarė įtaką ir jūrų keltų krovai. Tačiau šios sritys yra tos, kurios greitai gali atsigauti.
Pavyzdžiui, jūrų keltų krovos augimui įtaką gali padaryti didėjančio importo krovinių kiekiai.
"Klaipėdos uostas gali sėkmingai krauti ne tik skirtingus krovinius, bet ir dirbti skirtingomis kryptimis. Tai didelis privalumas ir matome, kad importas didėja, Klaipėdos uostas iš eksporto, iš tranzito uosto tampa importo uostu. Terminalai, kurie anksčiau apdorodavo krovinius, skirtus eksportui, įdėdami palyginti nedaug pastangų, dabar koncentruojasi į importą. Klaipėdos uoste krova yra labai diversifikuota – kraunami beveik visi galimi krauti kroviniai, tai taip pat prisideda kompensuojant krovos praradimus", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...
-
Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...
-
Medžiai irgi kuria miesto istoriją
Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...
-
Uostamiestyje bus šilčiau
Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...