Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus vedėjas Mindaugas Vaišvila patvirtino, kad dėl krematoriumo statybos aplinkosaugininkai nusprendė, jog poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

"Šiuo savo sprendimu mes sudarėme sąlygas visuomenei dalyvauti šiame procese. Žmonės turi pateikti prašymą, kad būtų persvarstytas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, ir nurodyti savo motyvus, dėl ko toje vietoje negalėtų atsirasti krematoriumas. Dokumentą reikia išsiųsti į Vilnių Aplinkos apsaugos agentūrai. Tada jau visuomenė įsijungs į procesą dėl krematoriumo atsiradimo ir galės tam daryti kažkokį poveikį", – tikino M.Vaišvila.

Šalia šiukšlyno – irgi ne vieta

Bendrovės "Aterna" direktorė Vitalija Rumbaitienė teigė, kad krematoriumo statybai įstatymai neprieštarauja.

Esą pagal detalųjį planą, patvirtintą 2011 m., žemės paskirtis ir yra numatyta kolumbariumo bei krematoriumo statybai.

Kaip jums atrodo, jei savo artimųjų kūnus mes degintume kaip kokias šiukšles šalia šiukšlyno?

"Sanitarinė zona numatyta iki 200 metrų. Registrų centre gavome informaciją. Mūsų žiniomis, gyvenamieji namai į tą zoną nepatenka. Esu girdėjusi pasiūlymų krematoriumą statyti netoli Ketvergių, kur yra atliekų sąvartynas. Bet, kaip jums atrodo, jei savo artimųjų kūnus mes degintume kaip kokias šiukšles šalia šiukšlyno? Kitų alternatyvų krematoriumui mes nesvarstėme, nes tam turime savo žemės sklypą šalia Joniškės kapinių", – tikino V.Rumbaitienė.

Paklausta, ar pati V.Rumbaitienė norėtų gyventi šalia krematoriumo ir kasdien matyti rūkstantį dūmelį, direktorė atsakė: "O tas krematoriumo dūmas su kuo jums asocijuojasi – su šiukšlių deginimu ar krosnių kūrenimu? Aš tame nematau nieko blogo. Kai tiek metų dirbu šioje srityje ir kasdien matau mirtį, mano požiūris į tai yra kitoks."

Statybos – jau netrukus?

Pasak V.Rumbaitienės, krematoriumo statybos turėtų prasidėti, kai baigsis terminai, skirti supažindinti visuomenę su šiuo projektu.

Esą visuomenės teisė yra teikti pretenzijas 20 dienų nuo skelbimo pasirodymo spaudoje (nuo sausio 11 d.).

Dokumentai esą jau suderinti ir, kai baigsis projekto supažindinimo su visuomene terminas, veikiausiai bus galima pradėti darbus.

Projektas kainuos daugiau nei milijoną eurų.

"Mes atliekame analizę ir matome, kad kasmet kremuojamų mirusiųjų skaičius auga. Manau, kad šie skaičiai didės ir toliau. Vien mūsų bendrovė per 2016 m. į Kėdainių krematoriumą kremuoti išvežė 172 velionius. O šią paslaugą Klaipėdoje atliekame ne mes vieni. Lyginant su 2015-aisiais, pernai kremuotų asmenų skaičius išaugo trečdaliu", – teigė V.Rumbaitienė.

Šiuo metu lietuviai savo artimuosius kremuoti veža į Kėdainius, Latviją arba Lenkiją.

Planai statyti krematoriumą yra puoselėjami ir Vilniuje, tačiau juos kol kas stabdo aršus gyventojų pasipriešinimas.

Klaipėdiečiai taip pat subūrė aktyvistų grupę ir sieks stabdyti verslininkų sumanymą kremuoti mirusiuosius jų kaimynystėje.