Atkūrė atminimo lentą

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje vyko jaukus vakaras, pavadintas „Karališkieji ženklai Šv. Jono bažnyčioje“.

Bibliotekos lankytojai ir besidomintieji Klaipėdos praeitimi galėtų nesunkiai išvardinti karališkuosius ženklus, buvusius ne tik neišlikusioje Šv. Jono bažnyčioje, bet ir visame mieste.

Vienas jų pasitinka kiekvieną bibliotekos lankytoją ir laukia palaimingos dienos, kai bus pakabintas atkurtoje bažnyčioje. Tai yra Šv. Jono bažnyčioje kabojusios istorinės atminimo lentos kopija.

XIX a. parapijos tikinčiųjų lėšomis tokia lenta buvo sukurta atminti laikui, kai Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, valdęs 1797–1840 m., ir jo žmona karalienė Luizė gyveno Klaipėdoje.

Ši lenta pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose.

Panaudojęs naująsias technologijas bei išlikusias šios lentos nuotraukas, kultūros paveldo ekspertas skulptorius ir restauratorius Vytautas Baranskas ją atkūrė.

Įamžinimas: atkurtą Šv. Jono bažnyčioje karališkajai porai skirtą lentą šią vasarą pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis (šeštas iš kairės), iškilmėse dalyvavo dvasininkai, kultūros veikėjai, Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais pasipuošusios merginos. D. Janauskaitės nuotr.

Darbas nebuvo lengvas ir paprastas. Nuotraukos gali atspindėti detales, bet rekonstrukcijos autorius turėjo tikslą pagaminti visiškai tokią pat lentą, kokia yra puošusi bažnyčią ir primindavusi kiekvienam jos lankytojui miesto reikšmę.

V. Baranskui teko sukurti kiekvienos raidės maketą. Įrašas ypatingas dar ir tuo, kad paprastai įrašai evangelikų liuteronų bažnyčiose būdavo rašomi gotikiniu šriftu, o šis buvo visiškai kitoks. Senąja vokiečių kalba parašytas tekstas išraitytas kaligrafiniu šriftu. Užsibrėžęs pagaminti identišką pražuvusiajai atminimo lentai, autorius pasistengė, kad Vokietijos kalbininkai patikrintų, ar įrašas – be klaidų. Paaiškėjo, kad tekstas buvo parašytas tobulai.

Ši lenta bus pirmas daiktas, papuošiantis atkurtosios Šv. Jono bažnyčios interjerą.

Kol bažnyčia bus atstatyta, ją saugos I. Kanto viešoji biblioteka.

Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ 2023–2024 m. prezidentė Loreta Bosienė mecenavo atminimo lentos atkūrimą ir rūpinosi, kad šis ypatingas atminties ženklas rastų saugią vietą iki išaugs bažnyčios mūrai.

Bažnyčiai: karališkajai porai skirtą lentą šią vasarą pašventino evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis (kairėje), iškilmėse dalyvavo L. Bosienė, V. Baranskas, I. Kanto bibliotekos direktorė Renata Rudienė. D. Janauskaitės nuotr.

Pavėsinė – tuoktuvėms

Kitas karalienę Luizę primenantis akcentas Klaipėdoje atsirado taip pat šiemet.

Kultūros istorikės Jovitos Saulėnienės pasakojimas apie karalienės Luizės pomėgį su būriu savo vaikų vaikštinėti Tauralaukyje sudomino L. Bosienę. Ji dar pernai ėmėsi įdomios ir, kaip vėliau paaiškėjo, labai reikalingos Klaipėdai iniciatyvos.

Rotarietės, vadovaujamos L. Bosienės, Klaipėdos universiteto botanikos sode mecenavo Luizės skvero įkūrimą bei pavėsinės pastatymą.

Visuomenei šis lankytinas objektas buvo pristatytas J. Saulėnienės vedamos ekskursijos „Karališkieji ženklai Klaipėdos mieste“ metu.

Takelį pavėsinės link puošia du akmenys. Viename jų V. Baransko sukurtas karalienės Luizės bareljefas, kitame – mėgstamiausių jos gėlių – rugiagėlių atvaizdas. Autorius šias gėles kūrė iš tikrų mūsų lauko gėlių atspaudo.

Kitąmet aplinkui šią pavėsinę pražys jau pasodintas rožynas.

Kai prasidėjo aikštės aplink Klaipėdos santuokų rūmus atnaujinimo darbai, pastatas jaunavedžiams tapo neprieinamas. Todėl grakščioji pavėsinė tapo ta vieta, kur jaunavedžiai taria priesaikos žodžius ir tampa šeima.

Šiemet šioje pavėsinėje jau įvyko 25 tuoktuvės, dvi įmonės čia surengė savo šventes. Ateinančių metų vasarą Luizės pavėsinėje ketina tuoktis daug porų, čia vyks ir kitos šventės, užsakymai jau priimami.

Taip įamžindamos karalienės Luizės atminimą, L. Bosienės vadovaujamos rotarietės padarė gerą darbą šių dienų klaipėdiečiams.

Pastangos: Luizės skverą ir pavėsinę jau pamėgo klaipėdiečiai, čia amžiną meilę prisiekia jaunavedžiai. KU Botanikos sodo nuotr.

Rado sektiną pavyzdį

Bibliotekoje vykusiame renginyje L. Bosienė pasakojo apie šio Rotary klubo pavadinimo atsiradimą.

„Kai prieš 15 metų aktyvios Klaipėdos moterys susibūrėme, turėjome parinkti klubui pavadinimą. Ieškojome moters, kuri būtų verta sekti jos pavyzdžiu. Atrodė, kad istorikai ypatingų moterų nepažymėjo. Kai perskaitėme J. Saulėnienės knygą „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, ji mums atvėrė akis. Pasirodo, 10 vaikų pagimdžiusi Luizė klaipėdiečių buvo vadinama širdžių karaliene, kiekvienoje šeimoje buvo šios karalienės portretas. Ji mylėjo žmones, buvo labai dvasinga asmenybė, o 1807–1808 m. gyvendama Klaipėdoje meldėsi miesto katedroje – Šv. Jono bažnyčioje, rengė miestiečiams šventes, mėgo gamtą. Pasirinkome šūkį: „Gera daryti gerą kartu“, – prisiminimais dalijosi kultūros mecenatė L. Bosienė.

Gyvenimas yra trapus ir trumpas, o palikti gerą pėdsaką yra garbinga misija.

Kai ji sužinojo, kad taps klubo prezidente, iš anksto pradėjo kurti būsimų darbų planus. Moteris atviravo norėjusi palikti tokius savo veiklos ženklus, kurie išliktų ilgam ir būtų vertybė ateities kartoms, priminsianti gražiausius miesto praeities puslapius.

L. Bosienė ragina savo klubo seses išnaudoti kiekvieną progą skleisti žinią apie savąjį miestą, megzti pažintis ir ieškoti galimybių išnaudoti šiuos ryšius miesto žinomumui bei patrauklumui didinti.

Atkurtoji karališkosios poros atminimo lenta bei pavėsinė universiteto botanikos sode buvo finansuoti ne tik rotariečių klubo pinigais, bet ir asmeninėmis L. Bosienės lėšomis.

Ženklai: skulptorius ir restauratorius V. Baranskas Luizės skvere atkūrė karalienės bareljefą ir jos mėgstamiausių gėlių – rugiagėlių atspaudą. D. Janauskaitės nuotr.

Draugystė gali būti naudinga

Moteris turi puikią patirtį, įrodančią, kad bendravimas su kitų šalių Rotary klubų nariais gali būti naudingas klaipėdiečiams.

Vienas tokių pavyzdžių yra ilgai puoselėtas ir nemažai jėgų pareikalavęs projektas – Čikagos lietuvių klubo „Chicagoland Lithuanians“ parama Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

Aktyviai bendraudama bei pasakodama Amerikos lietuvių organizacijos nariams, kam bus skiriami jų organizuoto renginio metu gauti pinigai, L. Bosienė pasirūpino, kad įstaigą pasiektų 50 tūkst. JAV dolerių vertės parama.

Kartais bendravimas su kitų šalių klubų nariais atneša ir moralinį pasitenkinimą bei padeda užsienyje skleisti gerąją žinią apie Klaipėdą.

Vienas tokių pavydžių – Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ draugystė su Vokietijos Kylio ir Šlėsvigo-Gotorfo Rotary klubais.

Kai dabartinis Kylio Rotary klubo prezidentas Janas-Christophas Kersigas perskaitė klaipėdiečių padovanotą knygą apie karalienę Luizę, buvo nepaprastai nustebintas, kaip glaudžiai susijusi mūsų regionų (Kylio ir Klaipėdos) istorija.

Kylio klubo prezidentas Danielis Hackeris po klaipėdiečių vizito jo šeimos nuo 1882 m. valdomame prekybos centre „Meislahn“ užsuko į savo kompanijos archyvą ir nustebo čia radęs karalienei Luizei sukurtų nosinaičių kolekciją. Jų nuotraukas gavo ir klaipėdietės, o santykis su „Karalienės Luizės“ narėmis tapo dar artimesnis.

Iškilmės: Čikagos lietuvių Rotary klubo narių golfo turnyre, skirtame paremti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, susitiko jo organizatoriai ir svečiai Liutauras Žemaitis (iš kairės), L. Bosienė, Aušra Nikolajevienė, Sandra Scedrina, Eugenija Paulauskienė, Linas Kliarskis. A. Nikolajevienės asmeninio archyvo nuotr.

Ragino palikti pėdsaką

„Žinodami, kad turime mūsų miestų istorijos bendrumų, tapome artimesni. Šis pavyzdys rodo, kad bendravimas nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška. Norėčiau, kad kiekvienas turtingesnis žmogus, nepaisant to, priklauso kokiam klubui ar ne, pagalvotų, ką galėtų padaryti miesto žinomumui didinti, praeities ženklų gausinimui. Juk gyvenimas yra trapus ir trumpas, o palikti gerą pėdsaką yra garbinga misija. Ją turėtų jausti kiekvienas“, – kalbėjo šiemet Rotary apygardos pirmojo laipsnio ženklu „Už tarnystę bendruomenei“ apdovanota L. Bosienė.

Šis ženklas jai suteiktas už asmeninį pavyzdį įgyvendinant Rotary organizacijos viziją kurti geresnį pasaulį, sutelkiant bendriems kilniems darbams ne tik rotariečius, bet ir visą aplinkinę bendruomenę.

Informacija: kultūros istorikė J. Saulėnienė, pasišventusi skleisti žinią apie Prūsijos karališkosios šeimos gyvenimą Klaipėdoje, suteikė daug žinių rotarietėms ir skulptoriui V. Baranskui. D. Janauskaitės nuotr.