Renka ir rankinukus

„Prašome rušiuoti maišuose“, – skelbia užrašas ant konteinerių, išdėstytų įvairiose uostamiesčio, Klaipėdos, Šilutės rajonų vietose.

Lietuvių kalboje žodis „rūšiuoti“ rašomas su „ū“ raide.

Praeiviams užkliuvo ir tai, kad tarp vienarūšių sakinio dalių nededamas kablelis, o ir pačiame sakinyje trūksta logikos.

„Gal tada reikėjo parašyti, kad „tapkes“, „adejalus“, „bliuskas su guzikais“ irgi galima mesti į konteinerį?“ – piktinosi skaitytojas, užfiksavęs užrašus ant konteinerio.

Valstybinės kalbos įstatymas reikalauja viešumoje vartoti taisyklingą lietuvių kalbą.

Stebina ir užrašas, jog į konteinerį galima mesti rankinukus.

Užrašai taip pat skelbia, kad aukodami žmonės remia labdaros fondą „Pagalba vaikams, nukentėjusiems karo zonoje“, kurio pavadinimas, beje, ant konteinerių užrašytas be kabučių.

Klaipėdos rajono savivaldybė patikino, kad atliekų surinkėjai į ją nesikreipė.

Konteineriai pastatyti privačiose teritorijose, daugiausia prie parduotuvių.

„Tai – kažkokia privati iniciatyva. Mūsų savivaldybėje tekstilės rūšiavimo konteineriai yra žali. O raudonus kažkas prie parduotuvių stato. Lyg labdarai ar kažkokiems panašiems tikslams rūbus renka. Bet daugiau nieko ir nežinome“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė.

Telefonas – išjungtas

Dienraštis „Klaipėda“ keliolika kartų bandė prisiskambinti telefono numeriu, kuris nurodytas ant konteinerio, tačiau telefonas buvo nuolat išjungtas.

Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone galima išvysti ir kitų tekstilei skirtų konteinerių.

Rajone dažniau matomi žalios spalvos konteineriai tekstilei.

Kretingos rajono savivaldybė yra įsigijusi juodos spalvos konteinerių. Tam panaudotos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšos.

Kaune galima išvysti organizacijos Raudonasis Kryžius raudonos spalvos konteinerių tekstilei.

Tauragėje gyventojai tekstilės gaminiais gali atsikratyti mėlynos spalvos konteineriuose.

Klaipėdos mieste palaipsniui tekstilei skirti konteineriai perdažomi į pilką spalvą, kad derėtų prie jau įrengtų požeminių konteinerių, kurie yra pilkos spalvos.

Bylos: labdaros ir paramos fondo vadovas V. Andriejevas Airijoje sulaukė dviejų baudžiamųjų tyrimų už narkotikų ir vogtų daiktų laikymą ir pateko į garsiojo laikraščio „The Sun“ puslapius. / Tinklalapio „www.thesun.ie“ ekrano kopija

Įrodymų nepateikė

Uostamiesčio savivaldybė taip pat prieš kelerius metus buvo sulaukusi privatininkų prašymo leisti pastatyti konteinerius tekstilei, tačiau savivaldybė tokio sutikimo nedavė.

Aiškėja, kad prašymus Klaipėdos savivaldybei teikė tas pats paramos fondas ir įmonė „Automind“. Prašymai teikti 2019 ir 2020 m.

Verslininkai prašė leidimo viešoje vietoje pastatyti konteinerius, kuriuose būtų renkama panaudota tekstilė ir kiti daiktai.

Tačiau Klaipėdos savivaldybė paprašė dokumentų, įrodančių, kaip ir kur įmonė tvarkys ar utilizuos nepanaudotas ar neperdirbtas atliekas.

Įmonė įtikinėjo, kad tekstilė bus perduota labdaros ir paramos fondui „Pagalba vaikams, nukentėjusiems karo zonoje“.

Šis fondas įregistruotas Šilutės rajone, Grabupių kaime.

Įmonė „Automind“ Klaipėdos savivaldybei nepateikė dokumentų, įrodančių, kad atliekos bus sutvarkytos tinkamai, tad leidimo negavo.

„Kokiu pagrindu skambinate?“

Prašymus statyti konteinerius siuntė įmonė „Automind“, kuri registruota Klaipėdos rajone, Vaitelių kaime.

Šios įstaigos vadovė Sigita Andriejeva dienraščiui telefonu paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė tik prižiūri konteinerius, rūpinasi jų ištuštinimu.

Paklausus, kodėl nuolat išjungtas telefonas, kuris nurodytas ant konteinerių, S. Andriejeva pareiškė, kad telefoną tiesiog kažkas pametė.

„Konteineriai priklauso labdaros fondui. Labai ilgas pavadinimas. „Pagalbos fondas nukentėjusiems vaikučiams“ kažkaip ten“, – teigė S. Andriejeva.

Tai, kad moteris net nežino labdaros fondo pavadinimo, su kuriuo bendradarbiauja, labai nustebino žurnalistus, nes aiškėja, kad fondui vadovauja su S. Andriejeva susijęs asmuo – Viktoras Andriejevas.

Tanzanijoje dėvėtų rūbų nereikia.

„Mes tik aptarnaujame konteinerius. Mes priduodame pinigėlius, o jie mums leidžia naudotis tais konteineriais, kaip čia pasakyti. Konteineris priklauso labdaros fondui. Mes rūbelius supakuojame ir išvežame“, – aiškino S. Andriejeva.

Klausimas, kur išvežami rūbai, S. Andriejevai nepatiko.

„O ką jūs norite išsiaiškinti? Skambinkite į labdaros fondą ir aiškinkitės“, – atrėžė S. Andriejeva.

Patikinus, kad ant konteinerių skelbiamu numeriu neįmanoma prisiskambinti, moteris aiškino, kad telefono numeris šiuo metu yra keičiamas.

„Tiesiog buvo prarastas telefono numeris. Žinau, kad keičia numerį“, – kalbėjo moteris.

Paklausus, ar verslininkė matė gramatinę klaidą ant tekstilei skirtų konteinerių, S. Andriejeva pareiškė, kad užrašų nestudijavo.

„Aš iš viso esu motinystės atostogose. Yra žmogus, kuris reguliariai ištuština konteinerius. Yra gal 20–25 konteineriai. Negaliu atsakyti į klausimą apie gramatines klaidas. Buvo užsakyti lipdukai. Gal nukrito? Kokiu pagrindu jūs man skambinate, ką jūs norite sužinoti?“ – kalbėjo S. Andriejeva.

Rūbus parduoda

Paklausus, kodėl Klaipėdos savivaldybei nebuvo pateikti dokumentai, kuriais būtų įrodyta, kaip numatyta sutvarkyti tekstilės atliekas, S. Andriejeva atsakymo nurodė ieškoti pačioje savivaldybėje.

„Nes neįmanoma prieiti prie šito lovio. Buvo tartasi su parduotuvių savininkais, kurie turi savo teritorijas“, – kalbėjo moteris.

Dar kartą paklausus, kaip sutvarkomos tekstilės atliekos, S. Andriejeva aiškino, kad rūbai išrūšiuojami ir parduodami.

Į klausimą, kur parduodami gyventojų sunešti rūbai, S. Andriejeva neatsakė.

„Aš tokių paslapčių neatskleisiu. Aš surenku, aš parduodu, o pinigėlius pervedu į labdaros fondą. Ir viskas. Mano įmonė neturėtų jūsų dominti. Jei jus domina labdaros fondas, eikite jiems ir skambinkite. Aš neatsakinga už labdaros fondą“, – atsakė S. Andriejeva ir numetė ragelį.

Registrų centro duomenimis, moteris vadovauja tik vienai, jau minėtai, įmonei, kitų oficialių verslų S. Andriejeva neturi.

Socialiniame tinkle viešai prieinamos šios moters nuotraukos, kuriose ji džiaugiasi prabangos dalykais – kaspinu perrištu automobiliu „BMW“, prabangių prekių ženklų „Louis Vuitton“, „Dior“, „Chanel“ pirkiniais.

Marija Dubickienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Skambučiai – blokuojami

Žurnalistai mėgino susisiekti su labdaros ir paramos fondo „Pagalba vaikams, nukentėjusiems karo zonoje“ vadovu V. Andriejevu.

Paskambinus oficialiai skelbiamu labdaros fondo telefonu, pasigirdo balso įrašas, kad šiam abonentui įeinantys skambučiai yra blokuojami. Skambinta A. Andriejevui buvo ne vieną kartą.

Registrų centro duomenimis, labdaros ir paramos fondą 2018 m. įsteigė Lukas R.

2021 m. fondo steigėjas ir direktorius priėmė sprendimą į direktoriaus pareigas paskirti V. Andriejevą.

Naujai paskirtas direktorius pareigas užėmė jau po užsienyje kilusio skandalo, kur V. Andriejevo pavardė buvo minima narkotikų byloje.

Portaluose „www.thesun.ie“ ir „www.irishtimes.com“ iki šiol publikuojami straipsniai, kuriuose minimas V. Andriejevas.

Aiškėja, kad Airijoje gyvenusiam V. Andriejevui teismas 2020 m. nurodė iki vasario 22-osios vidurnakčio išvykti iš šalies arba grės septynerių metų kalėjimo bausmė, nes yra pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų.

Byla – dėl narkotikų

Vyras įkliuvo po kratų, kai verslo patalpas leido naudoti narkotikams laikyti.

Nuo 2006 m. Airijoje gyvenusiam V. Andriejevui Korko apygardos baudžiamojo teismo teisėjas Seanas O’Donnabhainas skyrė dvi bausmes, kurių bendras laisvės atėmimo terminas siekė septynerius metus.

Tačiau teisėjas atidėjo abiejų bausmių vykdymą, kai buvo informuotas, jog dviejų vaikų tėvas turėjo bilietą išvykti iš Airijos keltu, o ir teisiamasis pasižadėjo, kad išvyks iki vidurnakčio.

Policija 2019 m. buvo gavusi orderį atlikti kratą V. Andriejevo išsinuomotoje verslo patalpoje, kur jis vadovavo dėvėtų drabužių verslui.

Teisėsaugos duomenimis, sandėlyje policijos šuo aptiko du vakuuminius paketus su kanapių žole, kvaišalų vertė juodojoje rinkoje – 10 tūkst. eurų.

V. Andriejevas sandėlį nuomojo penkerius metus ir naudojo dėvėtų drabužių gabenimui į Lietuvą.

Aptiko vogto turto

Anot minėtų portalų, V. Andriejevas prisipažino kaltas, kad leido savo patalpas naudoti narkotikams laikyti.

Tačiau aiškėja, kad lietuvis buvo įsivėlęs dar ir į kitą kriminalinį nusikaltimą.

Pareigūnai teismui liudijo, esą vyras įkliuvo su 63 tūkst. eurų vertės pavogtu turtu.

Vilkike, kurį buvo ruošiamasi išgabenti iš šalies, pareigūnai rado brangių pakabinamų variklių, RIB valčių ir kito turto, pavogto iš įvairių jachtklubų.

V. Andriejevas prisipažino kaltas dėl pagrobto turto laikymo.

„Jis leido savo patalpas panaudoti didelio kiekio jūrinių dalių ir valčių saugojimui. Atrodo, kad tai buvo reikšminga operacija, apie kurią jis žinojo. Tai sunkiai įrodinėjami atvejai. Jei teismas tęstųsi, tai būtų ilgas, sunkus ir problemiškas procesas“, – Airijos žurnalistams tą kartą sakė teisėjas.

Teismas tuomet skyrė V. Andriejevui trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

O už tai, kad leido savo patalpas naudoti narkotinėms medžiagoms laikyti, paskyrė dar ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau teismas sustabdė abu įkalinimo terminus su sąlyga, kad V. Andriejevas įsipareigos iki vidurnakčio palikti šalį ir negrįžti dešimt metų.

Per Korko apygardos teismo posėdį dėl kaltinimų narkotikais V. Andriejevas pasakė, kad turi verslą, į Lietuvą ir Rytų Europą eksportuoja dėvėtus drabužius, kurių apyvarta per savaitę siekia 5 tūkst.–6 tūkst. eurų.

Taip pat užsienio žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad lietuvio valdomose patalpose pareigūnai rado daugybę mobiliųjų telefonų, rasta daug grynųjų pinigų.

Ataskaitose – tonos rūbų į Afriką

Dienraštis raštu siuntė klausimus labdaros fondo steigėjui Lukui R., labdaros ir paramos fondo „Pagalba vaikams, nukentėjusiems karo zonoje“ direktoriui V. Andriejevui, įmonės „Automind“ akcininkei ir direktorei S. Andriejevai.

Buvo klausiama, ar tiesa, kad fondas gauna pajamų iš tekstilės gaminių pardavimo?

Klausta, kaip fondas naudoja gautas lėšas – kiek ir kokios konkrečiai paramos buvo vežta vaikams, gyvenantiems karo zonoje?

Į kokias šalis vežta parama? Daiktais, pinigais ar kitais būdais teikta parama?

2023 m. veiklos ataskaitoje teigiama, kad surinkta 43,2 tonos dėvėtų rūbų, kurie buvo parduoti Afrikoje.

Jei gauname paramą rūbais, mes juos išdalijame, mes jų neparduodame.

Dienraštis teiravosi labdaros ir paramos fondo direktoriaus V. Andriejevo, kokiai įmonei ar organizacijai Afrikoje buvo parduoti rūbai.

Registrų centrui pateiktoje labdaros ir paramos fondo ataskaitoje minima, kad už parduotus rūbus gauta 14 950 eurų suma.

Dienraštis klausė V. Andriejevo, ar jis nemano, kad labdara Afrikai turėtų būti ne parduodama, o teikiama nemokamai.

Teirautasi, kur fondo vadovas deda už dėvėtus rūbus gautus pinigus.

Dienraštis prašė komentaro ir dėl Airijoje paskelbto teismo nuosprendžio V. Andriejevui.

Klausimai buvo užduoti ir S. Andriejevai dėl jos vadovaujamos įmonės veiklos.

Adresatams buvo priminta, kad viešosios įstaigos teisinės registracijos pobūdis apibrėžia, jog tokio juridinio asmens duomenys yra vieši, ataskaitos – viešos, o jam vadovaujantys asmenys – taip pat vieši.

Tačiau V. Andriejevas ir S. Andriejeva nepasinaudojo suteikta galimybe išdėstyti savo komentarus dėl kilusių klausimų.

Tiek įmonės vadovė, tiek labdaros ir paramos fondo direktorius į klausimus neatsakė, nors dienraštis atsakymų laukė visą savaitę.

Atsiliepė tik labdaros fondo steigėjas Lukas R.

„Neturiu jokių duomenų apie tai ir nebeturiu jokių ryšių su šituo asmeniu, tad nieko padėti negaliu“, – atsakė steigėjas.

Aurelija Lipskė / „Caritas“ nuotr.

Parama – saviems tikslams?

2023 m. paramos ir labdaros fondo „Pagalba vaikams, nukentėjusiems karo zonoje“ veiklos ataskaitos aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonė „Automind“, kuriai vadovauja S. Andriejeva, 2023-iaisiais fondui suteikė 2,5 tūkst. eurų piniginės paramos.

2022 m. įmonė fondą parėmė 3 tūkst. eurų suma.

Anonimas fondui pernai pervedė 150 eurų.

Rašte pažymėta, kad 2023 m. paramos ir labdaros fondas šias gautas lėšas panaudojo saviems tikslams.

Lentelėje, kurioje turėtų būti pažymėta, kam ir kiek fondas skyrė paramos ir labdaros, yra pažymėti tik nuliai, pastabose įrašyta – „saviems tikslams“.

Pagal 2022 m. veiklos ataskaitą, paramos ir labdaros fondas surinko 35,2 tonos dėvėtų rūbų.

Ataskaitoje pažymėta, kad rūbai parduoti Lenkijoje ir Afrikoje. Gauta 10 664 eurai.

„Caritas“ drabužių neparduoda

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė, paklausta, ar gyventojų suaukotus rūbus „Caritas“ pardavinėja, net nustėro.

„Jei gauname paramą rūbais, mes juos išdalijame, mes jų neparduodame. Mes paramos iš viso neparduodame. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad 80–90 proc. aukojamų rūbų yra labai prastos būklės. Labai mažai žmonių, kurie atneša tvarkingus, švarius ir tikrai dar tinkamus nešioti rūbus. Dažniausiai žmonės atneša rūbus mirus artimiesiems arba atsikrato jais išvalę spintas“, – patirtimi dalijosi A. Lipskė.

A. Lipskė taip pat pažymėjo, kad į bet kokius klausimus apie renkamą labdarą ji visuomet yra pasiruošusi atsakyti.

„Skaidrumas ir atvirumas yra labai svarbūs. Nuo to reikia pradėti. Reputacija yra pagrindas tam, kad žmonės pasitikėtų organizacija. Labai liūdna, kad žmonės naudojasi situacija. Karas yra baisi nelaimė. Bet yra žmonių, kurie naudojasi tuo. Klausimas – kur tie vaikai karo zonoje? Visiems turėtų būti paaiškinta, kam konkrečiai teikta parama“, – nuomonę išsakė A. Lipskė.

Tanzanijai reikia ryžių

Labdaros fondo „Saulės smiltys“ steigėja Marija Dubickienė papasakojo, kokios paramos iš tiesų reikia Afrikai.

„Dėvėtų ir suplėkusių rūbų iš Lietuvos Afrikai tikrai nereikia. Tanzanijoje dėvėtų rūbų nereikia. Ten reikia ryžių. O Ukrainos karo zonoje gyvenančiais vaikais iš Lietuvos užsiimu tikriausiai tik aš viena. Šiomis dienomis į Ukrainą išvažiuoja mūsų konvojus. Rūbų į Ukrainą mes nevežame. Griežtai. Iš tokių daiktų galime vežti tik antklodes“, – paaiškino M. Dubickienė.

Fondo „Saulės smiltys“ vadovė paaiškino, ką veža į karo zoną.

„Termorūbus kariams. Bet tokių niekas į konteinerius nemeta. Į konteinerius sumetamų rūbų Ukrainoje tikrai nereikia, mes lankome ne vieną pabėgėlių centrą, kur matome kalnus rūbų, kartais net nesurūšiuotų“, – pastebėjo M. Dubickienė.

Moteris prisipažino neseniai sulaukusi belgų kolegės skambučio, kad ši renka rūbus Belgijoje prie vienos mokyklos.

„Aš jai pasakiau, kad geriau po centą rinktų. Geriau už surinktus pinigus nupirkti termorūbų kariams nei vežti tonas suplėkusių, padėvėtų rūbų. Karo zonoje reikia telefonų baterijų įkroviklių, termosiukų maistui, gerų, kokybiškų ir lauko sąlygomis tinkamų rūbų kariams, kurie kainuoja nemažus pinigus. Reikia kaloringų batonėlių, sausų davinių. Bulvių ir kopūstų į Ukrainą niekas nebeveža, kaip ir dėvėtų rūbų“, – patikino ne vieną dešimtmetį paramos fondui vadovaujanti moteris.

Į frontą – gyvybės vertos siuntos

Išgirdusi, kad kažkas iš Lietuvos į Afriką esą išgabeno per 43 tonas dėvėtų rūbų ir net sugebėjo juos parduoti šiame žemyne, M. Dubickienė nustebo.

„O kiek realiai kainuotų 43 tonų rūbų gabenimas į Afriką? Manyčiau, tai yra labai sunkiai sprendžiamas logistikos klausimas. Pagal įstatymus, iš fondo administracinėms išlaidoms negalima skirti daugiau nei 40 proc. lėšų. 60 proc. gautų lėšų fondas turėjo kažkam paaukoti. O niekas ir nepaklaus, kur ir kam teikta parama. Konteineriai juk neklaus. Žmonės į juos daiktus sumeta nesigilindami“, – nuomonę išsakė M. Dubickienė.

Ji pasakojo, kad dėl karo nukentėjusios mamos su vaikais niekada neprašo dėvėtų rūbų.

„Joms reikia dujinių krosnelių maistui ruošti, generatorių, akumuliatorių energijai. Į fronto linijas vežame tokį maistą, kurį lengva nešti, bet jis duoda energijos. Bet kai šiuo metu fronto linija yra labai neaiški, ant galvų krenta balistinės raketos, niekas nerizikuoja veždamas į frontą penkis stiklainius uogienės. Mes važiuojame į šalies gilumą, fronto linijos link. Todėl reikia vežti gyvybės vertas siuntas“, – pabrėžė M. Dubickienė.

Tai, kad viešumoje pasigirsta istorijų apie neskaidrius įvairių fondų vadovų poelgius, M. Dubickienę labai skaudina.

„Tai yra reputacinė žala ne tik konkrečiam fondui, bet ir visai paramą organizuojančiai mūsų bendruomenei. Aš noriu akcentuoti vieną dalyką, su kuriuo sutiks daugybė žinomų Lietuvoje paramos fondų. Nereikia painioti mecenavimo su noru greitai praturtėti“, – reziumavo moteris.