Tad ir 2023-iaisiais uostamiesčio gyventojai kviečiami atiduoti savo balsą už dar vieną ypatingą moterį, merginą, pasižymėjusią ryžtu, tapusia pavyzdžiu kitiems. Ši moteris verta ne tik mūsų visų palaikymo, bet ir pagarbos bei padėkos už kasdienes pastangas, pasiaukojimą dėl kitų gerovės.

Šiandien, sausio 25-ąją, likus keliems mėnesiams iki apdovanojimų dienos, skelbiame „Metų klaipėdietė 2023“ antrojo etapo dalyves. Iki vasario 6-osios balsuodami iš 20 pretendenčių išrinksite dešimt šio titulo verčiausių klaipėdiečių.

Balsuoti galite pildydami specialias dienraščio iškarpas, internetu, SMS žinutėmis arba skambučiais trumpuoju telefono numeriu. 

Vasario 8 d. bus paskelbtas dešimtukas ir tęsiamas balsavimas.

Nuo vasario 8 iki 19 d. rinksime finalinį pretendenčių šešetuką.

Vasario 21 d. paskelbsime finalisčių šešetuką.

Nuo vasario 21 d. iki kovo 7 d. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją.

Kovo 8–9 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 10 d. Metų klaipėdietę apdovanosime šventiniame renginyje.

1. Laima Akstinaitė. Klaipėdos jaunimo teatro aktorė. L. Akstinaitės pirmas pasirodymas didžiajame kine buvo itin sėkmingas. Aktorė pelnė „Sidabrinę gervę“ už antraplanį vaidmenį kino filme „Bėgikė“. Jau dešimtmetį kuria įvairius vaidmenis Klaipėdos jaunimo teatre.

2. Silvija Aleksandravičiūtė. Lietuvos verslo kolegijos studentų atstovybės prezidentė, burianti studentus savanoriškai ir socialinei veiklai. Aktyviai dalyvauja ir prisideda prie Klaipėdos organizacijų renginių – „Gerosios žvaigždės bėgimo“, „Klaipėdos baldų“, VšĮ „Ori senatvė", Jūrų muziejaus. Taip pat organizuoja gerumo akcijas gyvūnų globos namuose „Nuaras“. Garsindama savo gimtąjį miestą Klaipėdą, rengia studentų konferencijas, į kurias atvyksta studentai ir iš kitų šalių.

3. Angelina Banytė. Dailininkė, sukūrusi freską ant Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado. Tai yra didžiausia visoje Rytų Europoje, beveik 100 kv. m dydžio bizantiška smaltos mozaika. Per daugiau nei keturis kūrybinio darbo dešimtmečius sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos kūrinių. Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1 000 kv. metrų plotą. A. Banytė taip pat yra Klaipėdos kultūros magistrė.

4. Brigita Beliajeva. Akušerė ginekologė, kuri rūpinasi moterų sveikata, sukuria nuostabią aplinką ir sąlygas savo pacientėms. B. Beliajeva stengiasi, kad kiekvienas pacientės apsilankymas būtų apgaubtas dėmesingumu ir rūpesčiu, nekeltų streso, o po vizito neliktų neatsakytų klausimų.

5. Sara Beniulis. Prieš beveik devynerius metus atvykusi į uostamiestį studijuoti, po studijų pasiliko ir tapo socialinio verslo, klaipėdiečiams gerai žinomos parduotuvės „Draugas draugui“, vadove. Tikslas – parduoti miestiečių padovanotus daiktus, o visas surinktas pajamas skirti socialiniams projektams. Uostamiesčio gyventojai noriai prie to prisideda – aktyviai dovanoja ir perka. S. Beniulis teigimu, toks verslas yra efektyvus ir ekologiškas.

6. Toma Dabulevičienė. Nominuota už aktyvią savanorystę Ukrainiečių pagalbos centre. Taip pat savanoriavo ligoninėje per pandemiją, šiuo metu yra savanorė iniciatyvoje „Niekieno vaikai“. Ji yra KU mokslininkė, laimėjusi Europos kosmoso agentūros finansuojamą projektą. Jūros tyrimų institute T. Dabulevičienė, pasitelkdama tradicinius ir inovatyvius palydovų teikiamus duomenis, analizuoja vandens temperatūros pokyčius, jų poveikį gamtinei aplinkai.

7. Jadvyga Grikšienė. Elegantiška, iš prigimties artistiška solistė scenai paskyrė daugiau nei keturis dešimtmečius: 1980–1987 m. dainavo Klaipėdos liaudies operoje, o nuo 1987 m. – teatre. Sukūrė per 40 vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Už nuopelnus teatro menui J. Grikšienė apdovanota „Padėkos kauke“, paskelbta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emerite.

8. Rūta Jakštonienė. Tarptautinio žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ įkūrėja ir organizatorė. Ji siekia kuo daugiau klaipėdiečių supažindinti su žydų kultūra, jų gyvenimu ir tradicijomis. Vienintelės Lietuvoje tarptautinės prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklos įkūrėja. Menotyrininkė, nepriklausoma kultūros ir meno projektų vadovė. Daugiau nei 30 kuruotų vietos bei kitų šalių menininkų parodų, inicijuoti tarptautiniai kultūros ir meno, edukaciniai projektai.

9. Ramunė Kumpienė. 2022 m. apdovanota Prezidento G. Nausėdos už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Viena ilgiausiai ir veiksmingiausiai merginų ir moterų krepšinyje dirbančių Lietuvos krepšinio trenerių. Buvo ilgametė Klaipėdos moterų krepšinio komandos trenerė, prezidentė ir direktorė. Ilgametė Moterų krepšinio lygos vykdomojo komiteto narė, LKF visuotinės asamblėjos dalyvė.

10. Audronė Lenkauskienė. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro mokytoja, vadovaujanti Skaitovų ir poetinio teatro būreliui. Ji jau keliolika metų moko vaikus kūrybos paslapčių. Jos auklėtiniai savo pasiekimais garsėja visoje Lietuvoje ir garsina Klaipėdą. Audronė – moksleivių labai mėgstama išskirtinių gebėjimų pedagogė, atverianti jiems literatūros pažinimą ir viešojo kalbėjimo slėpinius.

11. Monika Liu (Monika Liubinaitė). Atlikėja, dainų autorė, gimusi ir užaugusi Klaipėdoje. 2022 m. pasirodė didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje, pateko į finalą ir įsiminė visai Europai kaip charizmatiška, nuoširdi puikaus vokalo savininkė.

12. Diana Mačiūtė. Karatė kiokušin „Okinava“ klubo prezidentė, pirmoji moteris Lietuvos istorijoje, apsigynusi 5 DAN. Netgi du kartus pripažinta geriausia metų trenere, LKKF prezidiumo narė, Lietuvos rinktinės trenerė, pasaulio ir Europos čempionė. Meistrė šia sporto šaka užsiima jau virš 30 metų. D. Mačiūtė tapo pirma moterimi Lietuvos istorijoje, pasiekusia tokį aukštą meistriškumo lygį, o tai liudija apie ypač stiprų charakterį bei atsidavimą sportui. 2022 m. jos vadovaujamas klubas tapo techniškai stipriausiu Lietuvoje ir Europoje.

13. Valerija Miliauskienė. Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos (KMPŽA) prezidentė. KMPŽA vienija keturiolika įvairių muzikos sričių ir žanrų meno mėgėjų kolektyvų. V. Miliauskienė asociacijai vadovauja nuo 2021-ųjų. Tai energinga vadovė, kurios dėka asociacijos nariai dalyvauja įvairiose veiklose, užsiėmimuose, turiningai praplečia savo kasdienę veiklą.

14. Loreta Narvilaitė. Klaipėdos kompozitorė. Moteris geba suderinti šeimos gyvenimą, pedagoginį darbą, straipsnių rašymą, muzikinę vadybą. Daugiau nei 10 metų L. Narvilaitė yra Koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, su jos atėjimu prasidėjo nuoseklus ir profesionalus koncertinių programų sudarymas, o tai prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo klestėjimo. Ji yra atsakinga už „Klaipėdos muzikos pavasario“, „Permainų muzikos“, „Salve Musica“ ir Klaipėdos kariliono festivalius. Per metus jai tenka atrinkti ir sustyguoti apie 80 koncertų.

15. Indrė Razbadauskaitė-Venskė. Jau daugiau kaip 10 metų skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėsto LCC, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Moteris daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Keliaudama po tarptautines konferencijas, dėstydama užsienyje kaip kviestinė dėstytoja viešina Klaipėdos miesto vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti savo tikslų.

16. Danguolė Ruškienė. Menotyrininkė, įvairių parodų kuratorė, fotoalbumų sudarytoja. Priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, Lietuvos fotomenininkų sąjungai, asociacijų „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ ir „Kūrėjų sąjunga“ narė. Aktyviai dalyvauja Klaipėdos kultūriniame gyvenime, dirba, bendradarbiauja ir skatina jaunimą aktyviai įsitraukti į kultūrinę veiklą.

17. Jovita Saulėnienė. Kultūrologė, filologė, aistringa kraštotyrininkė, knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, „Nugrimzdusi Klaipėda“ ir „Karališkoji Klaipėda“ autorė. Klaipėdos istorinės ir kultūrinės atminties premijos „Prūsa“ laureatė. Nepailstanti klaipėdiečiams diegti mintį apie didingą Klaipėdos praeitį ir trinti provincijos nepilnavertiškumo kompleksus, šviečianti ir diegianti klaipėdiečiams žinias apie įdomią ir svarbią mūsų miesto praeitį.

18. Romena Savickienė. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė, ne vienerius metus kartu su savo komanda kūrybiškai pristatanti uostamiestį turistams ir visiems, kurie domisi mūsų miestu, daranti viską, kad jie vėl sugrįžtų į Klaipėdą. Pernai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir čia atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams, R. Savickienė iš karto nuoširdžiai ir operatyviai ėmėsi organizuoti pagalbą ukrainiečiams, su kuriais jos ryšiai nenutrūksta iki dabar.

19. Marta Vendland. Mėgėjų teatro „Artyn“ įkūrėja ir režisierė, meno namų vadovė. Prieš ketverius metus jauna režisierė įkūrė šviesaus atminimo teatro pedagogo Gedimino Šimkaus teatrą „Artyn“. Skirtingų profesijų atstovai susibūrė po vienu stogu ir atrado savo žiūrovą. Praėję 2022-ieji M. Vendland pažymėti nauju projektu – meno namų „Artyn“ įkūrimu. Tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur žmogus per tam tikrą laiką gali įgyti įgūdžių, ateiti ir įgyvendinti savo svajones.

20. Rūta Židžiūnienė. Choreografė, pedagogė, linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje. Organizuoja tarptautinius linijinių šokių festivalius Palangoje, Maroke, Ispanijoje, taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Organizuoja tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems, organizuoja WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas. Kasmet per Tarptautinę šokių dieną šokiais džiugina klaipėdiečius ir miesto svečius. Moteris visada trykšta gera energija ir ja užkrečia kitus.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja projekto mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams „Bega“, Švyturys Go nealkoholinis“, rėmėjui „Parsekas“, partneriams „Vakarų medienos grupė“, „Vaidenta“.