Pamatuose – sprogmenys

Klaipėdos Atgimimo aikštę ruošiant renovacijai, atidengtas didelis kiekis Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų.

Tiek vokiški, tiek ir sovietų sprogmenys paslėpti atkastuose pastatų pamatuose.

Dalis jų – su sprogdikliais, taip pat greta yra ir trotilo.

Rangovai praėjusį penktadienį sustabdė darbus. Klaipėdos savivaldybės atstovai paprašė kariškių pagalbos.

„Atliekant Atgimimo aikštės tvarkymo darbus, rangovai atkasė senų pastatų pamatus, o juose rado bombų. Jų yra apie 20. Po bombomis sudėtas trotilas rodo tai, kad pamatų likučius buvo ruošiamasi išsprogdinti“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Dalis sprogmenų – vokiečių, dalis – sovietų kariuomenės.

Meras pranešė, kad penktadienį gavo rangovo raštą, kuriame informuota, kad tokiomis sąlygomis nebegalima dirbti, nes reikia užtikrinti darbuotojų saugumą.

„Kreipėmės į Krašto apsaugos ministeriją ir paprašėme pagalbos nukenksminant sprogmenis, nes tai, kas rasta, yra labai pavojinga. Darbai aikštėje yra sustabdyti, kol nebus atliktas išminavimas“, – teigė meras.

Išminavimas neturėtų ilgai užtrukti. Ar reikės tuo metu evakuoti žmones, priklausys nuo to, ką pasakys ekspertai.

Šiuo metu esą nėra požymių, kad praeiviams šalia vaikščioti būtų nesaugu.

„Aikštelė yra aptverta. Rangovas atsako už aikštelės eksploataciją ir priežiūrą. Jei paaiškės, kad reikalingos papildomos pajėgos, imsimės visų įmanomų priemonių, kad užtikrintume tokią apsaugą, kokios reikia“, – patikino meras.

Planai: pirmiausia sprogmenis turės išgabenti ir neutralizuoti išminuotojai, paskui teks išardyti senų pastatų liekanas ir rengti erdvę požeminei automobilių stovėjimo aikštelei. / D. Janauskaitės nuotr.

Realių kiekių nežino

Aikštę tyrinėjantis archeologas Donatas Zubrickas patvirtino, kad sprogmenis aptiko dviejuose rūsiuose, iš vidinių kiemų, o ne iš pagrindinės gatvės pusės.

Sprogmenys sudėti rūsių sienose taip, kad jei sprogtų, pažeistų laikančiąsias sienas.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad užminuota buvo ne kariniais tikslais. Pradžioje dvejojome, nes pamatuose aptikome ir Rusijos kariuomenės sviedinius, ir vokiškus. Iš istorinių šaltinių žinome, kad vokiečių kariuomenė atsitraukdama specialiai minavo pastatus, tačiau specialistai mano, kad sviediniai buvo naudoti aikštės išlyginimui, taupant techniką ir laiką, kad išsprogdintų griuvėsių likučius. Todėl buvo surinkti vokiški trofėjiniai sprogmenys, panaudoti ir rusiški. Specialistai užsiminė, kad užminuota atmestinai, veikiausiai ne profesionalų, nes dalis tų sprogmenų nedetonavo“, – teigė archeologas.

D. Zubrickas pastebėjo, kad sprogmenis kasinėjimų metu Klaipėdoje aptinka gana dažnai, tačiau pirmąkart susidūrė su tokiu dideliu kiekiu sprogmenų vienoje vietoje.

„Šiuo metu tie sprogmenys, kuriuos aptikome, turi viduje sprogstamuosius užtaisus, jie tikrai yra pavojingi. Kaip būtų buvę, jei jų nebūtume atkasę, ar jie galėjo sprogti, tikrai nežinau, bet jie pavojingi ir tokia rizika yra“, – neslėpė archeologas.

Kalbėdamas apie atkastus pamatus, D. Zubrickas patvirtino, jog aptinkamos struktūros nėra archeologiškai vertingos, jos yra istorinio laikotarpio.

Tyrėjus labiausiai domina archeologiniai sluoksniai su radiniais, tai yra gynybiniai miesto įtvirtinimai, fosa, ravelinas, fosos užpildas, kuriame yra XVII–XVIII a. archeologinių radinių.

Reikėjo ryžtingo sprendimo

Po to, kai Atgimimo aikštėje buvo nugriautas čia stovėjęs Lenino paminklas (tai įvyko po Maskvos pučo žlugimo 1991-aisiais), praėjo 33 metai.

Nuo to laiko ši erdvė neremontuota, vaizdas buvo labai liūdnas – išsiklaipiusios šaligatvio plytelės, nukritusios granito plokštės.

Šiandien tą klausimą kelti, naudojantis rinkimų laikotarpiu, netinkama.

Vis dėlto tai labiausiai reprezentacinė aikštė miesto viduryje, kur vyko pačios svarbiausios lietuvybės šventės, Sąjūdžio mitingai, čia vyksta karinės rikiuotės, įvairios eisenos.

Todėl ne vienam klaipėdiečiui skaudėjo širdį dėl tokio apskurusio apleistos aikštės vaizdo.

Meras pasakojo, kad pernai, tik pradėjęs eiti šias pareigas, pasikvietė atsakingus asmenis pokalbiui dėl aikštės ateities.

Tada buvo pakviesti ir projektuotojai, kurie A. Vaitkui pateikė projektą, kuris suderintas dar prieš jam užimant šias pareigas.

„Projektas turėjo visus statybos leidimus. Manęs tada paklausė, kada pradėsime statybas. Peržiūrėjus projektą, man tik užkliuvo maždaug 1,6 m aukščio pylimai, kurie turėjo atvaizduoti senojo miesto gynybinių pylimų struktūrą. Domino, kiek kainuos jų eksploatacija, kaip mes žolę ant jų prižiūrėsime. Buvo matyti, kad visas aikštės perimetras uždaras ir tie pylimai akivaizdžiai per aukšti. Man kilo klausimas, kaip per renginius bendrausime su visuomene, kuri stovės Herkaus Manto gatvėje? Paprašiau tų pylimų atsisakyti, bet architektai sutiko nuimti pylimą tik Danės ir Herkaus Manto gatvės kampe“, – pasakojo meras.

Projekte numatyta architektūrinėmis priemonėmis, tai yra skirtingomis spalvos dangomis, pažymėti Didžiosios Biržos gatvės kontūrus.

Aikštės viduryje suprojektuotas meninis akcentas su istorinio Memelio miesto, apsupto gynybiniais pylimais, planu.

Suprojektuoti žemės pylimai atkartos buvusio užstatymo kontūrus ir taip pat primins apie XVIII a. čia buvusį gynybinį pylimą.

Siaubinga: šalia visų kitų problemų atsirado dar ir veikėjų, kurie dėl griuvėsių, o gal ir politinių sumetimų vedami, siekia sustabdyti statybas. / Statybų archeologija

Procesas trunka dešimtmetį

Pylimo Danės ir Herkaus Manto gatvės kampe atsisakymas buvo vienintelė vieta, kurią buvo galima koreguoti.

Tuomet architektai prasitarė, kad dar vienas bet koks menkiausias pakeitimas aikštės projekte gali ištęsti jo įgyvendinimą mažiausiai penkeriems metams arba ir visai įšaldyti neribotam laikui.

„Tada mes kalbėjome su politikais, nes aikštės rekonstrukcijos kaina viršija kelias dešimtis milijonų eurų. Peržiūrėję biudžetą, priėmėme sprendimą, kad šią aikštę reikės sutvarkyti, nes tai didelis skaudulys mieste. Juolab kad mes patvirtinome kitas programas – sutvarkyti senamiestį, promenadą nuo Pilies tilto iki šiaurinio rago. Danės skveras jau sutvarkytas, prieš rotušę skveras daugmaž tvarkingas, todėl negalėjome palikti tokios apleistos Atgimimo aikštės“, – dėstė meras.

Dėl šios aikštės sutvarkymo procesas prasidėjo 2013 metais.

Tuomet buvo priimtas sprendimas organizuoti pirkimą.

Tik šiemet baigėsi teisminiai ginčai tarp rangovų. Galiausiai buvo parinktas rangovas, pasirašyta sutartis.

„Ir dabar staiga girdžiu kai kurių visuomenės atstovų pareiškimus, kaip blogai, kad čia prasidėjo darbai. Man tai yra visiškai nesuprantama, juolab iš turimos medžiagos nemačiau jokių indikacijų, kad kažkas požeminėje aikštės dalyje yra likę, kad ten užpilti kažkokie kontūrai ir neįsivaizdavome, kad ten galime atsirasti dar ir sprogmenų. Nėra kitos išeities, reikės išardyti griuvėsių likučius ir patikrinti viską, kad neliktų abejonių, jog aikštė saugi“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Politikavimui – jau ne metas

Pradėjus kasinėjimus, Atgimimo aikštėje ir atidengus senus pamatus, staiga radosi peticija, kuria raginama „išsaugoti Klaipėdos istorinio centro istoriją“.

Peticijos autoriai ir pasirašiusieji po ja turi baimių, esą aikštės atnaujinimo metu bus suniokota istorinė Biržos gatvė.

„Nuo 2013 metų visos visuomenės apklausos labai aiškiai parodė, kad buvo pritarta aikštės sutvarkymui su automobilių aikštele po ja. Ir kaltinti vieną Klaipėdos tarybos narį, kuris, mano supratimu, padarė svarbų darbą miestui, – sutvarkė tris dešimtmečius apleistą „Viktorijos“ viešbutį, nėra pagrindo. Nes viešbučio pastatą jis įsigijo vėliau, nei buvo pradėtos visuomenės apklausos ir žmonės pritarė požeminės aikštelės projektui“, – pabrėžė meras.

Automobilių aikštelės klausimas buvo išspręstas labai konkrečia sutartimi su Klaipėdos muzikiniu teatru.

„2018 m. buvo priimtas miesto tarybos sprendimas, kuriuo pritarta sutarčiai su Klaipėdos muzikiniu teatru. Ir ten buvo įsipareigota iki 2021 m. pirmojo ketvirčio įrengti ne mažiau kaip 116 vietų teatro lankytojų automobilių stovėjimui po Atgimimo aikšte. Praėjo ir 11 metų nuo paties proceso pradžios. Visi turėjo laiko pateikti savo nuomones, kai paskelbėme pirkimo procedūras, kai vyko ginčai tarp rangovų, bet negavome jokių pareiškimų nei raštu, nei žodžiu, kad nedarytume požeminės aikštelės. Todėl, manau, šiandien tą klausimą kelti, naudojantis rinkimų laikotarpiu, netinkama“, – pabrėžė meras, įžvelgiantis aiškų politikavimą.

Užtruks: archeologo D. Zubricko teigimu, po sprogmenų radimo patikrinti visą Atgimimo aikštės teritoriją papildomai reikės dar bent kelių mėnesių. / A. Dykovienės nuotr.

Dauguma tam pritarė

Galimybių studija dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos alternatyvų buvo užsakyta 2013 m.

Atgimimo aikštėje pagal 2001 m. patvirtintą detalųjį planą, kuris tuo metu leido teritorijos užstatymą, buvo parengti keli maketų variantai, dėl kurių buvo viešai diskutuojama su architektais, istorikais, miesto bendruomene.

Visuomenė per tuos 11 metų buvo apklausta keturis kartus.

Viena pirmųjų apklausų buvo vykdyta 2013 m. Tuomet gyventojų atskirai klausta dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo Atgimimo aikštėje.

Apklausa buvo skelbta savivaldybės interneto svetainėje.

2013 m. gegužės 2–24 dienomis vykusioje apklausoje iš viso balsavo 1 638 klaipėdiečiai.

54,8 proc. (tai yra 898 žmonės) pasisakė už aikštės sutvarkymą su požemine automobilių aikštele po ja, 25,6 proc. (583) respondentų buvo prieš ir 157 miestiečiai (9,6 proc.) neturėjo nuomonės tuo klausimu.

Paskui surengtos dar trys apklausos, visų jų rezultatai yra viešai prieinami.

„Ir nežinau, kodėl šiandien turėčiau netikėti žmonėmis, kurie dalyvavo apklausose ir didžioji jų dauguma pasisakė už aikštės sutvarkymą ir požeminę automobilių aikštele po ja. Šiandien projektas jau įsibėgėjo ir, panašu, kad jo sustabdyti nebeįmanoma“, – pabrėžė A. Vaitkus.