Užėmė valstybės žemę

Šio rajono senbuviai puikiai pamena, kad Svajonės gatvė anksčiau buvo atvira visiems ir ja visa galima buvo važiuoti.

Privatininkai ne tik užtvėrė tvora miesto gatvę, bet dar ir sėkmingai naudojasi valstybine žeme.

"Prieš 36 metus stačiau Klaipėdos dramos teatro dirbtuves šiame rajone ir pamenu, kad važiuodavome šia gatve be jokių trikdžių. Gal visagaliai mėsininkai anuomet sugalvojo užtverti kelią? O iš tiesų tai yra valstybinės žemės užgrobimas, bet net baudų nėra už tokius darbus", – piktinosi įmonės "Klaipėdos Ugnė" vadovas Eugenijus Petukauskas.

Pasirodo, kad metalinė tvora juosia šiuo metu autoserviso ir aplinkos tvarkymo paslaugas tiekiančios įmonės teritoriją.

Nors kaimynai ir prašė nusigriauti skersai kelio stovinčią tvorą, sklypo šeimininkai atsisako tai daryti ir tikina tvoros nestatę.

"Visi suka ratu, ir niekas šia gatve negali važiuoti. Net klientai mūsų neranda, visos čia įsikūrusios įmonės kenčia. Ši gatvė yra "sužiedinta", ir ja eismas turėtų vykti nuo pat Šilutės plento, per visą rajoną, ir vėl įsilieti į Šilutės plentą. Kur tik verslininkai nesiskundė, rašė raštus ir net gaisrininkų pagalbos prašė. Niekas nieko negali padaryti, nors pats imk buldozerį ir nuversk", – pasakojo įmonės "Autovelna" direktorius Ainius Laurinaitis.

Tvarka – lyg sovietmečiu

Pramoninis rajonas driekiasi į rytus, išilgai Šilutės plento.

Per dešimtmečius šiame rajone įsikūrė dešimtys pramonės ir smulkiojo verslo įmonių.

Paaiškėjo, kad ne tik Svajonės gatvę riboja nežinia kieno akiplėšiškai užtverta tvora. Tokia pat situacija skundžiasi ir Mainų gatvėje įsikūrusios įmonės.

Esą ir čia vienas privatininkas gėlių vazonais užtvėrė žvyrkelį, kuriuo žmonės pasiekdavo smulkių įmonėlių buveines.

"Bet tai juk miesto teritorija, o visi daro kas ką nori, lyg valdžios čia nebūtų. Kai reikėjo pačią gatvę remontuoti, asfaltui tiesti pinigus dėjo dešimtys verslininkų, o kai tvarką palaikyti – nėra kam. Mes šią Svajonės gatvės dalį asfaltavome patys 2008-aisiais. Tačiau liko 35 metrai neasfaltuoto kelio su neįveikiama autoserviso tvora", – gyvenimo subtilybes šiame rajone pasakojo A.Laurinaitis.

Skundą Klaipėdos savivaldybei, pasirodo, rašė ne tik A.Laurinaitis, bet ir kitapus autoserviso įsikūrusios įmonės "Litjada" vadovas Andrejus Agromovas.

"Čia įsteigti muitinės sandėliai, į kuriuos atgabenami kroviniai. Sunkvežimių vairuotojai sėkmingai visą Europą pervažiuoja, o navigacija tik paskutiniame taške paklysta. Palydovas rodo, kad čia yra gatvė, o taip ir yra. Bet automobiliams tenka klaidžioti, sukti ratus, kol suranda kelią. Kelias yra, bet kelio nėra", – stebėjosi A.Agromovas.

Įmonės vadovas tikino, kad jo valdomame sklype ateityje bus pokyčių dėl numatytos Svajonės gatvės dalies rekonstrukcijos.

Kodėl kitiems kaimynams štai taip galima visiškai užtverti gatvę?

"Ten dabar yra žolynas, tačiau detaliajame plane numatyta, kad gatvė plėsis, ir aš nekeliu jokio klausimo. Mano sklypo ribos yra tokios, kokios yra, nepretenduoju į daugiau. Tačiau kodėl kitiems kaimynams štai taip galima visiškai užtverti gatvę? Tai nėra akligatvis", – šiurpo verslininkas.

Jam antrino ir "Autovelnos" direktorius A.Laurinaitis.

"Jei aš į vidurį Šilutės plento atsivežčiau savo įrangą, jį užtverčiau ir biurus įsirengčiau, manau, tuojau atsirastų, kas mane sutramdytų, o čia niekas nesugeba to padaryti", – utriravo verslininkas.

Prašė gražiuoju ir kreipėsi į teismą

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė pripažino, kad Svajonės gatvės istorija darbuotojams puikiai žinoma.

"Mes kreipėmės į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Buvo gautas ne vienas skundas. Tačiau teismai trunka ilgai, o šiais laikais negali prognozuoti, kokia jų baigtis bus. Aš manyčiau, kad miesto valdžia turėtų nugriauti tą tvorą", – svarstė S.Narkuvienė.

Nacionalinė žemės tarnyba laikosi nuomonės, kad miesto gatvės yra priskirtos savivaldai, tad miesto savivaldybė ir turėtų rūpintis tvoromis, besidriekiančiomis skersai gatvės.

O štai autoserviso interesus ginantys advokatai teismui atsiliepime į ieškinį dėsto, jog nėra įrodyta, kam tvora priklauso ir kieno turtas ji yra. Įmonė pastatus įsigijo 2002 m., sudarė žemės nuomos sutartį, o tvora jau buvo iki tol.

Taip pat įmonės advokatai tikina, kad gatvė yra savivaldybės teritorija, tad pati savivaldybė esą ir turėtų griauti nežinia kieno pastatytus statinius.

"Išeitų – ne mano daržas, ne mano pupos?" – juokėsi S.Narkuvienė.

Tačiau čia pat ji priminė, kad pagal Civilinį kodeksą turtą įsigiję nauji savininkai perėmė ir visas pareigas.

"Administracinių teisės pažeidimų protokolą mes galime surašyti tik pažeidėjui. O įmonė nėra pažeidėja. Galime tik raginimus išsiųsti, o jų buvo ne vienas. Geranoriškai jie nesutinka nusikelti tvoros. Beliko kreiptis į teismą. Tačiau, mano galva, teritorijų planavimas ir priežiūra priskirta savivaldybėms, tai jos turėtų prižiūrėti, ar laikomasi detaliųjų planų sprendinių. Gatvę tai jie suprojektavo", – teigė S.Narkuvienė.

Naudojasi ne savo žeme

Projektavimo įmonės, kuri rengė visos šios pramoninės zonos detalųjį planą, atstovas Marius Šeškauskas patikino, kad pramonine zona besidriekianti Svajonės gatvė privalo būti atvira.