- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįtikėtina, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai kartu sudėjus šiemet krauna maždaug tiek pat, kiek vienas Lenkijos Gdansko uostas.
Lenkijos uostų fenomenas
Per devynis šių metų mėnesius Lenkijos Gdansko uostas krovė 58 mln. tonų krovinių. Gdanske dominuoja ne konteineriai, nors čia yra didžiausias jų paskirstymo centras Baltijoje (HUB-as), o nafta ir jos produktai.
Per Lenkijos uostus, daugiausia Gdanską, į Ukrainą riedėjo didžiuliai srautai naftos produktų. Gdansko uostas pagal naftos ir jos produktų krovos apimtis buvo netoli savo galimybių ribos. Jis per metus gali krauti 36 mln. tonų naftos ir 4 mln. tonų naftos produktų. Per tris ketvirčius Gdansko uoste krauta net 30 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai buvo 8 proc. daugiau nei pernai.
Antroje vietoje esantys konteineriai sudaro apie 18 mln. tonų bendros Gdansko uosto krovos. Jų skaičius šiame uoste 4,5 proc. didesnis nei pernai. Konteinerių krovą Gdanskas ir toliau planuoja didinti, nes statoma papildoma, jau trečioji išorinio konteinerių terminalo dalis.
Jei Gdanskas dar būtų išlaikęs praėjusių metų 11 mln. tonų anglių krovos tempus, kuri šiemet 49 proc. mažesnė, rūdos (–62 proc.) ir medienos (–56 proc.), uosto krova per tris ketvirčius būtų galėjusi siekti maždaug 70 mln. tonų.
Nei pačioje Lenkijoje, nei Baltijos jūros regione, gal tik išskyrus Rusijos Ust Lugos uostą, niekas neprilygsta Lenkijos Gdansko uostui.
Visuose Lenkijos uostuose šiemet yra ryškus augimas ir visi jie skaičiuoja pelnus. Per 9 mėnesius grynasis Gdansko pelnas buvo 30,25 mln. zlotų arba 17 proc. didesnis nei pernai, Gdynės – 20,43 mln. zlotų (+23 proc.), Ščecino– Svinouiscio – 22,37 mln. zlotų arba 25 proc.
Gdynė priartėjo prie Klaipėdos
Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai, įskaitant ir Būtingės naftos terminalą, kartu sudėjus per 9 šių metų mėnesius krovė 60 mln. 964 tonas krovinių.
Rytinės Baltijos regione per ilgesnį laiką labiausiai sumenko Latvijos ir Estijos uostų krova, o pastaraisiais metais – ir Lietuvos.
Dar vertėtų gerai pagalvoti, kaip vertinti Būtingės naftos terminalą, kuris iš esmės yra tarsi Lenkijos uostas Lietuvoje. Šis terminalas kartu su Mažeikių naftos gamykla („Orlen Lietuva“) priklauso Lenkijos kompanijai „PKN Orlen“.
Atmetus Būtingės naftos terminalą su 7 mln. tonų per plūdurą priimamos „Orlen Lietuva“ gamyklai reikalingos naftos, išeitų, kad visi tradiciniai Baltijos jūros uostai krovė 53 mln. 902 tūkst. tonų krovinių. Tokiu atveju jų atsilikimas nuo Gdansko uosto siektų per 4 mln. tonų.
Pagal atskirų uostų krovą, nė vienas rytinės Baltijos šalių jūrų uostas nė iš tolo negali lygintis su Gdansku. Klaipėdos uostas per 9 mėnesius krovė 25 mln. 789 tūkst. tonų, Rygos – 13 mln. 141 tūkst. tonų, Talino – 9 mln. 725 tūkst. tonų, Ventspilio – 5 mln. 621 tūkst. tonų, Liepojos – 5 mln. 247 tūkst. tonų.
Netgi su Gdynės uostu, kurio krova per 9 mėnesius siekė apie 24 mln. tonų, iš Rytinės Baltijos uostų gali lygintis tik Klaipėda.
Krova sumenko kartais
Rytinės Baltijos šalių uostai, įskaitant ir Klaipėdą, patiria nuosmukį. Užtenka prisiminti, kad dar 2020 m. Klaipėdos uostas per metus krovė 47,79 mln. tonų. Per tris ketvirčius tai galėjo būti apie 35 mln. tonų.
Šiemet geriausiu atveju Klaipėdos uosto krova galėtų siekti iki 34 mln. tonų. Pernai ji nesiekė ir 33 mln. tonų. Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos uostas prarado apie 15 mln. tonų krovinių.
Latvijos uostų krova dar sparčiau ritasi žemyn. Labiausiai krova yra smukusi Ventspilio uoste. XXI amžiaus sandūroje jo krova siekė iki 40 mln. tonų. Tai reiškia, kad per porą dešimtmečių ji susitraukė 6–7 kartus. Dalį krovinių iš Ventspilio uosto nuviliojo ir Klaipėdos uostas.
Rygos uostas neturėjo tokių didelių šuolių kaip Ventspilis. Galima prisiminti, kad jis 2010 m. krovė apie 30 mln. tonų ir buvo susilyginęs su Klaipėdos uostu. Apie 70 proc. Rygos uosto krovinių sudarė rusiškos anglys, kurių netektis žymiai pakoregavo šio uosto krovą. Per dešimtmetį Rygos uosto krova sumenko maždaug 2–2,5 karto.
Galima prisiminti, kad visi Latvijos uostai 2005 m. krovė apie 68 mln. tonų krovinių. Šiemet visų Latvijos uostų krova sieks ne daugiau kaip iki 34 mln. tonų.
Geriausi Talino uosto krovos metai buvo 2010-ieji, kai jis krovė 36,35 mln. tonų ir buvo didžiausias uostas rytinės Baltijos jūros šalyse. Talino uosto smukimas prasidėjo apie 2012 m., kai Rusija pasistatė Ust Lugos uostą ir ten pervedė visus per Talino uostą krautus naftos produktus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojai lieja įtūžį dėl tragiškos kelių būklės: skundais atakuojami specialistai turi atsaką
Pajūrį tebemerkiantys lietūs pridarė bėdų Vakarų Lietuvos žvyrkeliams. Ištirpus sniegui daugybėje vietų atsivėrė duobės, kai kur keliai – sunkiai išvažiuojami. Tačiau skundais atakuojami specialistai tikina, kad šiuo m...
-
Alkoholis toliau liejosi laisvai
Per praėjusius metus uostamiestyje užfiksuota gerokai daugiau nei pusantro tūkstančio atvejų, kai viešoje vietoje sulaikyti neblaivūs arba alkoholį vartoję asmenys. Lyginant su 2023 m. duomenimis, situacija beveik nepasikeitė. Viešoje vi...
-
Iniciatyva – pirmajai miesto tarybai pagerbti
Šiemet balandžio 13-ąją sukaks 35 metai, kai į pirmąjį posėdį susirinko laisvai išrinkti Klaipėdos miesto tarybos deputatai. Artėjant šiai progai, Pirmos miesto tarybos deputatų klubo atstovai kreipėsi į savivaldybę pra&scaro...
-
Laisvės kelionė – į Klaipėdą
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje savanoriaujantis Europos solidarumo korpuso savanoris iš Turkijos Cengiz Ergülec ant Amerikos skaityklos sienelės sukūrė neįprastą meno objektą. Jame pavaizduoti garsūs ...
-
Šalia prekybos centrų esantys betoniniai statiniai – ne tik dėl estetikos
Žinoma, kad parduotuvėse žmonių saugumą užtikrina vaizdo kameros, apsaugininkai, bet yra ir kitų saugos priemonių, kurias pastebi ne kiekvienas. ...
-
Medikų ir pilietiškų klaipėdiečių dėka išgelbėta vyro gyvybė1
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro automobilių aikštelėje – netikėtas įvykis. Staiga sukniubo mašinoje prie vairo sėdėjęs vyriškis. Jį pastebėję klaipėdiečiai neliko abejingi ir ištraukę vyrą iš aut...
-
Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...
-
Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...