- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįtikėtina, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai kartu sudėjus šiemet krauna maždaug tiek pat, kiek vienas Lenkijos Gdansko uostas.
Lenkijos uostų fenomenas
Per devynis šių metų mėnesius Lenkijos Gdansko uostas krovė 58 mln. tonų krovinių. Gdanske dominuoja ne konteineriai, nors čia yra didžiausias jų paskirstymo centras Baltijoje (HUB-as), o nafta ir jos produktai.
Per Lenkijos uostus, daugiausia Gdanską, į Ukrainą riedėjo didžiuliai srautai naftos produktų. Gdansko uostas pagal naftos ir jos produktų krovos apimtis buvo netoli savo galimybių ribos. Jis per metus gali krauti 36 mln. tonų naftos ir 4 mln. tonų naftos produktų. Per tris ketvirčius Gdansko uoste krauta net 30 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai buvo 8 proc. daugiau nei pernai.
Antroje vietoje esantys konteineriai sudaro apie 18 mln. tonų bendros Gdansko uosto krovos. Jų skaičius šiame uoste 4,5 proc. didesnis nei pernai. Konteinerių krovą Gdanskas ir toliau planuoja didinti, nes statoma papildoma, jau trečioji išorinio konteinerių terminalo dalis.
Jei Gdanskas dar būtų išlaikęs praėjusių metų 11 mln. tonų anglių krovos tempus, kuri šiemet 49 proc. mažesnė, rūdos (–62 proc.) ir medienos (–56 proc.), uosto krova per tris ketvirčius būtų galėjusi siekti maždaug 70 mln. tonų.
Nei pačioje Lenkijoje, nei Baltijos jūros regione, gal tik išskyrus Rusijos Ust Lugos uostą, niekas neprilygsta Lenkijos Gdansko uostui.
Visuose Lenkijos uostuose šiemet yra ryškus augimas ir visi jie skaičiuoja pelnus. Per 9 mėnesius grynasis Gdansko pelnas buvo 30,25 mln. zlotų arba 17 proc. didesnis nei pernai, Gdynės – 20,43 mln. zlotų (+23 proc.), Ščecino– Svinouiscio – 22,37 mln. zlotų arba 25 proc.
Gdynė priartėjo prie Klaipėdos
Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai, įskaitant ir Būtingės naftos terminalą, kartu sudėjus per 9 šių metų mėnesius krovė 60 mln. 964 tonas krovinių.
Rytinės Baltijos regione per ilgesnį laiką labiausiai sumenko Latvijos ir Estijos uostų krova, o pastaraisiais metais – ir Lietuvos.
Dar vertėtų gerai pagalvoti, kaip vertinti Būtingės naftos terminalą, kuris iš esmės yra tarsi Lenkijos uostas Lietuvoje. Šis terminalas kartu su Mažeikių naftos gamykla („Orlen Lietuva“) priklauso Lenkijos kompanijai „PKN Orlen“.
Atmetus Būtingės naftos terminalą su 7 mln. tonų per plūdurą priimamos „Orlen Lietuva“ gamyklai reikalingos naftos, išeitų, kad visi tradiciniai Baltijos jūros uostai krovė 53 mln. 902 tūkst. tonų krovinių. Tokiu atveju jų atsilikimas nuo Gdansko uosto siektų per 4 mln. tonų.
Pagal atskirų uostų krovą, nė vienas rytinės Baltijos šalių jūrų uostas nė iš tolo negali lygintis su Gdansku. Klaipėdos uostas per 9 mėnesius krovė 25 mln. 789 tūkst. tonų, Rygos – 13 mln. 141 tūkst. tonų, Talino – 9 mln. 725 tūkst. tonų, Ventspilio – 5 mln. 621 tūkst. tonų, Liepojos – 5 mln. 247 tūkst. tonų.
Netgi su Gdynės uostu, kurio krova per 9 mėnesius siekė apie 24 mln. tonų, iš Rytinės Baltijos uostų gali lygintis tik Klaipėda.
Krova sumenko kartais
Rytinės Baltijos šalių uostai, įskaitant ir Klaipėdą, patiria nuosmukį. Užtenka prisiminti, kad dar 2020 m. Klaipėdos uostas per metus krovė 47,79 mln. tonų. Per tris ketvirčius tai galėjo būti apie 35 mln. tonų.
Šiemet geriausiu atveju Klaipėdos uosto krova galėtų siekti iki 34 mln. tonų. Pernai ji nesiekė ir 33 mln. tonų. Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos uostas prarado apie 15 mln. tonų krovinių.
Latvijos uostų krova dar sparčiau ritasi žemyn. Labiausiai krova yra smukusi Ventspilio uoste. XXI amžiaus sandūroje jo krova siekė iki 40 mln. tonų. Tai reiškia, kad per porą dešimtmečių ji susitraukė 6–7 kartus. Dalį krovinių iš Ventspilio uosto nuviliojo ir Klaipėdos uostas.
Rygos uostas neturėjo tokių didelių šuolių kaip Ventspilis. Galima prisiminti, kad jis 2010 m. krovė apie 30 mln. tonų ir buvo susilyginęs su Klaipėdos uostu. Apie 70 proc. Rygos uosto krovinių sudarė rusiškos anglys, kurių netektis žymiai pakoregavo šio uosto krovą. Per dešimtmetį Rygos uosto krova sumenko maždaug 2–2,5 karto.
Galima prisiminti, kad visi Latvijos uostai 2005 m. krovė apie 68 mln. tonų krovinių. Šiemet visų Latvijos uostų krova sieks ne daugiau kaip iki 34 mln. tonų.
Geriausi Talino uosto krovos metai buvo 2010-ieji, kai jis krovė 36,35 mln. tonų ir buvo didžiausias uostas rytinės Baltijos jūros šalyse. Talino uosto smukimas prasidėjo apie 2012 m., kai Rusija pasistatė Ust Lugos uostą ir ten pervedė visus per Talino uostą krautus naftos produktus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...