Priepuolis – dėl prastų sąlygų?

"Pajūrio" progimnazijos 3A klasės mokinių tėvai su siaubu galvoja apie kitos savaitės pradžią, kai jų vaikai sugrįš į pelėsiu dvokiančią klasę po atostogų.

"Mano sūnus, pradėjęs mokyklą lankyti šį rugsėjį, jau spalio mėnesį pateko į reanimacijos palatą dėl astmos priepuolio. Jam trūko oro, jis negalėjo kvėpuoti. Astma mano vaikui yra jau diagnozuota, bet, mano žiniomis, ketvirtadaliui mokinių galima įtarti šią ligą. Vieniems – bronchinė astma, kitiems – alerginė, tik tėvai tyli, neviešina to. Nuo rugsėjo mano sūnus antrą kartą serga. Šiuo metu yra atostogos, bet man baisu pagalvoti, jog jam sugrįžus į mokyklą priepuoliai vėl kartosis", – su siaubu apie situaciją ugdymo įstaigoje pasakojo vieno vaikų mama Svetlana.

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir kitos mamos, kurių vaikai lanko šios mokyklos 3 klasę.

Pasak tėvų, mokyklos pastatą būtina renovuoti.

"Mūsų klasės situacija – prasčiausia. Čia jau matyti pelėsio pažeistos dėmės, o įėjus į vidų nosį riečia itin nemalonus kvapas. Kai už lango drėgmė, ant palangės kaupiasi vanduo, jis teka ant žemės, kur susidaro lietaus balos", – šiurpo tėvai.

Klasėje – rūsio tvaikas

Pelėsiu pridvokusiose klasėse užaugo ne viena karta.

"Mano vaikas trejus metus praleido šioje klasėje. Ir matome, kur tai atvedė. Problemą reikia spręsti iš esmės, nes kitaip augs ligota karta", – nuogąstavo Svetlana.

Jai pritarė ir "Pajūrio" progimnazijos mokytoja, kuri 10 metų dirba šioje klasėje su pradinių klasių vaikais.

"Ši klasė, apie kurią kalbėjo tėvai, – prasčiausia, nors problemų yra ir kitose patalpose. Bet šioje klasėje sunku ištverti kelias valandas, pasibaigus pamokoms norisi iš karto nerti lauk. Kvapas klasėje toks, lyg būtum drėgname rūsyje", – pasakojo Tatjana Baranovskaja.

Mokytoja tikino, jog pelėsio tvaikas neišsivėdina net per vasarą.

"Vasaros atostogų metu būtinai reikia palikti atviras spinteles ir stalčius, kitaip jie apauga juoda pelėsio apnaša. Kiekvienais metais viskas tik prastėjo. Į visus nusiskundimus buvo atsakoma: "Dažniau vėdinkite patalpas". Tačiau pakeitus senus langus į plastikinius, ant palangių ir žemės ėmė formuotis lietaus balos. Juk visiems aišku, jog tai nekokybiškas darbas, jei lietus lyja lauke, o balos formuojasi viduje", – tikino T.Baranovskaja.

Mokytoja pastebėjo, jog sunkiausia ištverti rudenį, kol nėra įjungtas centrinis šildymas.

"Tuo metu klasėje tebūna 14–15 laipsnių šilumos. Sienos – šlapios. Esant tokioje patalpoje net ima krėsti drebulys. Kas dabar pasakys, ar ne dėl to kosulys ir peršalimo ligos vaikams? Niekas neatsakys, ar vaikams nuo streso paūmėja susirgimai, ar vis tik nuo buvimo tokiose patalpose?" – retoriškai klausė mokytoja.

Įdarbino tėvus?

Šioje klasėje pusę dienos praleidžiančių vaikų tėvai visais būdais mėgino spręsti šią problemą.

Tėvai ne kartą rašė raštus mokyklos vadovybei, kreipėsi į mokyklos steigėją – Klaipėdos savivaldybę.

"Viena mama, dėvėdama respiratorių, per vasaros atostogas specialiu skysčiu išplovė visas sienas ir kampus. Tikėtasi chemine medžiaga įveikti pelėsį. Tėvai dėjo lėšas ir atliko kosmetinį remontą. Net baldus teko pakeisti, nes senieji drėgmėje supuvo", – pasakojo T.Baranovskaja.

Tačiau tėvų lėšos, vaizdžiai tariant, buvo išmestos į balą.

Vos sumontavus naujas spinteles, jas jau teko atitraukti nuo sienos, kad nesiveistų pelėsis.

"Prisukus prie sienos, per dieną jos jau pridrėksta. Bet dabar jau nebėra prasmės atlikti remontą, nes po pusmečio viskas vėl supus ir pasidengs dėmėmis", – tikino T.Baranovskaja.

Moteris kėlė klausimą dėl 30-ies metų mokyklos pastato ventiliacijos būklės.

"Specialistai turi apžiūrėti ir nustatyti, kur reikia išvalyti ventiliaciją. Jei mes atidarome langą klasėje, smarvė tik padidėja. Lyg ne ta kryptimi judėtų oras. Už sienos – tualetai", – pasakojo mokytoja.

Raštai gula į stalčius

Ir šį kartą iniciatyvos ėmėsi būrys mamų.

Moterys surašė raštą Klaipėdos savivaldybei. Mamos tikino, jog apie padėtį šioje mokykloje informuoja nuo 2014 m.

"Tą kartą mokyklą buvo atvykę apžiūrėti specialistai. Paaiškino, jog higienos normos nepažeistos. Konstatuota, jog sienų blokų siūlių hermetizavimo, langų angokraščių sutvarkymo nepakaks. Reikėtų šiltinti fasadą ir renovuoti pastatą. Tačiau lėšų, spėjame, tam nėra", – buvusius žygius prisiminė mamos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius tikino, jog pirmą kartą išgirdo apie situaciją šioje mokykloje.

"Oho, nuo 2014 metų viskas? Nežinojau. Bet, aišku, reaguosime. Negali būti kitaip. Tik nemanau, jog viskas pajudės tučtuojau ir nedelsiant. Reikia pažiūrėti, kokie mokyklos planai, gal ji kapitalinį remontą planuoja. Jei ne, reikia įvertinti situaciją vietoje. Tai, ką mamos parašė, yra labai blogai – ir šalta, ir grybelis, būtinai reikia tvarkyti", – komentavo O.Mariničius.

Remontas – ne tėvų sąskaita

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė, iš žurnalistų išgirdusi, kad užuot mokęsis trečiaklasis laiką leidžia ligoninėje, nusistebėjo, kodėl jos vadovaujamas departamentas nieko apie tokią situaciją nežino.

"Tėvai sugeba parašyti raštą, o mokykla – ne? Patalpos turi būti suremontuotos ir ne tėvai turi kreiptis arba jas remontuoti, o mokykla. Jei neišeina kapitališkai suremontuoti, reikia higieniškai pašalinti tai, kas kelia pavojų vaikų sveikatai", – tikino N.Laužikienė.

Išgirdusi, jog pridvokusios klasės higiena teko rūpintis vienai mamų, N.Laužikienė įpyko.

"Mama neturi to daryti. Neturi būti jokių tėvų prašinėjimų atlikti remontus ar pirkti baldus. Mokyklos steigėjas – savivaldybė. Nebent mokykla ar patys tėvai įsigeidžia to, kas yra prabangos dalykas, o tai neturėtų būti finansuojama iš biudžeto. Klasės turi būti sutvarkytos, ir ne tėvų sąskaita", – pabrėžė N.Laužikienė.

Pasak jos, mokykla kiekvienais metais gauna 7 tūkst. eurų vidaus patalpų remontui.

"Vaizdas baisus. Pati važiuosiu į mokyklą įvertinti situacijos. Manyčiau, kad dar šiais metais turime išsiaiškinti patalpų pelėsio kilmės priežastis ir ieškoti galimybių atlikti nurodytos klasės remontą. 2017 m. mokykla keitė duris ir grindų dangą, 2018 m. remontavo valgyklos salę ir kabinetus. Įstaigos vadovas nustato prioritetus ir sprendžia, kokių patalpų remontui skirti lėšas", – akcentavo N.Laužikienė.