Nebuvo karinio šešėlio

Lietuva vienašališkai rengiasi nutraukti, tarptautine diplomatine kalba tariant denonsuoti, 1993 m. pasirašytą Lietuvos ir Rusijos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės.

Šiuo metu yra parengtas ir derinamas šio susitarimo denonsavimo dokumentas. Jį rengia ir Vyriausybei tvirtinti teiks Susisiekimo ministerija.

Be Užsienio, Teisingumo, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų, šis sprendimas derinamas ir su jūrine bendruomene – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Nė viena institucija neteigė, kad galbūt verta dėl šio susitarimo denonsavimo palaukti. Gal Ukrainoje baigsis karas? Gal Rusijoje vyks kokių nors demokratinių pokyčių?

Susitarimas dėl prekybinės jūreivystės neturėjo jokio karinio šešėlio. Pirmame jo straipsnyje buvo įrašyta, kad jis taikomas prekybiniams laivams, bet netaikomas kariniams, žvejybiniams, hidrografiniams ir mokslinių tyrimų laivams.

Tokia nuostata, išvardijant atskirus laivus, greičiausiai buvo įtraukta todėl, kad nuo sovietinių laikų buvo įprasta, kad žvejybiniai, o ypač mokslinių tyrimų laivai naudoti ir žvalgybos tikslais.

Tai žino ir klaipėdiečiai, dirbę tuometiniame SSRS žvejybos laivyne ir privalėję teikti informaciją apie sutiktus Vakarų pasaulio laivus, virš jūrų skraidančius lėktuvus.

Denonsavus susitarimą dėl prekybinės jūreivystės, į Rusijos vandenis įplaukusio Lietuvos laivo įgula gali būti apkaltinta pačiais įvairiausiais nusižengimais.

Jelciniškos laisvės dokumentas

Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl prekybinės jūreivystės pasirašytas 1993 m., kai Rusijoje dar nebuvo putinizmo apraiškų.

Rusijos prezidentu jau buvo išrinktas Borisas Jelcinas. Jo buvimas valdžioje Lietuvai buvo naudingas. Jam valdant palyginti sklandžiai buvo išspręstas Rusijos karių išvedimas iš Lietuvos. 1993 m. Lietuvą paliko paskutinis nuo sovietų laikų mūsų šalyje buvęs svetimas kareivis.

Susitarimas dėl prekybinės jūreivystės buvo taip pat tos laisvėjusios jelciniškos Rusijos rezultatas. Jis numatė palankesnį krovinių gabenimą tarp Lietuvos ir Rusijos uostų. Šalys pripažino vienos ir kitos išduotus jūrinius dokumentus. Numatė, kad jūrininkai be vizų galės iš laivų išlipti į viena kitos teritorijas.

Buvo numatyta, kad šalys nepersekios laivų ir įgulų be diplomatinių tarnybų sutikimo, išskyrus atvejus, kai jūrininkai pažeidė viešąją tvarką, smurtavo prieš asmenį, platino ir vartojo narkotikus.

Buvo net punktas, kad jei prie kurios nors iš susitarusių šalių krantų kitos šalies laivą ištinka katastrofa, šalys suteikia laivui, įgulai, keleiviams ir kroviniui tokią pat pirmenybę ir lengvatas kaip ir laivams su savo šalies vėliava. Susitarimas numatė ir tai, kad iš išgelbėtų laivų daiktų neimami muito mokesčiai ir rinkliavos.

Draudimai įvesti anksčiau

Dabar, kai Lietuva rengiasi vienpusiškai denonsuoti 1993 m. pasirašytą Lietuvos ir Rusijos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės, Lietuvos laivybos institucijos jau įspėjo mūsų šalies vėliavos laivų savininkus, kad jie nesilankytų Rusijos uostuose.

Jūrininkai įspėti vengti kontakto su Rusijos teritorija, jos teritoriniais vandenimis. Neįmanoma net įsivaizduoti, kas gali atsitikti, tarkim, nelaimę patyrusio Lietuvos laivo įgulai, jei šis nudreifuotų į Kaliningrado srities vandenis. Nelikus susitarimo dėl prekybinės jūreivystės, tokio laivo įgula gali būti apkaltinta pačiais įvairiausiais nusižengimais.

Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl prekybinės jūreivystės denonsavimą Lietuvos pareigūnai aiškina tuo, kad jis tapo nereikalingas po to, kai Lietuva įstojo į Tarptautinę jūrų organizaciją.

Šios organizacijos konvencijos reglamentuoja įvairias tarptautinės laivybos sritis: saugų laivų eksploatavimą, jų apsaugą, taršą iš laivų, jūrininkų dokumentų išdavimą ir galiojimą, jų darbo ir gyvenimo laivuose sąlygas. Toje pačioje jūrinių konvencijų sistemoje esanti ir Rusija, todėl ji privalanti laikytis Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytos tvarkos.

Lietuvos ir Rusijos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės Lietuva jau buvo pakoregavusi 2022 m. kovą, po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Lietuva vienašališkai buvo uždraudusi Rusijos laivams įplaukti į Klaipėdos uostą. Išimtys buvo padarytos tik humanitariniams laivams, taip pat laivams, jei jie pakliuvo į avariją.