- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol dar nebaigtas tvarkyti Klaipėdos futbolo sporto mokyklos aikštynas, jaunieji jos sportininkai treniruojasi „Žalgirio“ stadione visą savaitę pačiu patogiausiu metu. Tad likusių futbolo mokyklų ir klubų atstovams ten vietos kaip ir nelieka. Tai sukėlė kitų sportininkų nepasitenkinimą.
Pagrindiniame miesto stadione Sportininkų gatvėje pirmadieniais–penktadieniais nuo 14.30 iki 19 val. kasdien treniruojasi Klaipėdos futbolo sporto mokyklos jaunieji sportininkai.
Kitiems lieka ne toks patogus laikas, todėl Kęstučio Ivaškevičiaus futbolo akademija ir futbolo klubas „Neptūnas“, anot savivaldybės atstovų, yra nepatenkinti šiuo metu egzistuojančiu futbolo aikščių pasidalijimu mieste.
Tad buvo kreiptasi į miesto valdžią dėl esą neteisingo aikštės grafiko paskirstymo.
„Jie jaučiasi nuskriausti ir teigia, kad Klaipėdos futbolo sporto mokykla, buvusi biudžetinė, dabar jau viešoji įstaiga, turi pernelyg dominuojančią padėtį. Mes bandėme tuos klausimus išsiaiškinti, apsitarėme ir kol kas palikome viską, kaip yra“, – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.
Esą kiekvienos naujai besikuriančios sporto įstaigos vadovai turėjo pagalvoti apie mieste egzistuojančią infrastruktūrą ir ją įvertinti prieš planuodami veiklą.
O iki liepos 1 d., kol nebus atiduotas vertinti Klaipėdos futbolo mokyklos pastatas su greta esančiais aikštynais, visi suinteresuoti asmenys kartu su Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšiene bei Sporto bazių valdymo centro direktoriumi Mariumi Juno turės rasti bendrą sprendimą.
„Be kompromiso daugiau į jokias kalbas neisime. Turi būti visi pagaliau patenkinti arba nepatenkinti. Tų futbolo aikščių Klaipėdoje yra mažai. Dabar visi veržiasi į „Žalgirio“ stadioną. Bet jie patys turi tarpusavyje susitarti, negali niekas „iš viršaus“ primesti savo tvarkos“, – tvirtino A.Cesiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Projektas „Pažink save“ drąsino uostamiesčio jaunimą ir skatino tapti aktyviais visuomenės nariais
Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro padalinys Atviras jaunimo centras šiemet vykdė projektą „Pažink save“, kurio tikslas – sukurti jaunimui draugiškų nemokamų paslaugų tinklą, padedantį jaunuoliams pažinti sav...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Vaistinėse – ir kitos paslaugos
Dar ne visi žino, jog kai kuriose vaistinėse žmonės gali pasidaryti nemokamų tyrimų, taip pat gali pasiskiepyti nuo gripo ir kitų ligų. ...
-
Debreceno gatvėje įrengiama automobilių aikštelė
Debreceno gatvėje sparčiai vyksta automobilių aikštelės įrengimo darbai. Prie Bendruomenės namų (Debreceno g. 48) kasdien matyti technika, dirbantys žmonės. Darbai šiemet tęsis, kol lauke bus tam tinkamos oro sąlygos, o projektą planu...
-
Kalėdinis atvirukas – ne tik atminimui
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje atverta spalį anapilin iškeliavusios scenografės Sofijos Kanaverskytės kalėdinių atvirukų paroda. Įsigiję norimą atviruką už auką klaipėdiečiai ne tik pagerbė menininkės atminimą, bet i...
-
Kiemuose – negyvi paukščiai: kažkas gyvūnams kenkia tyčia?
Nidos gatvės ir Baltijos prospekto kiemuose apstu negyvų paukščių. Žmonės įtaria, kad jie buvo nunuodyti specialiais nuodais, užpiltais ant duonos ar kitokio maisto. Šie nuodai esą buvo skirti ne paukščiams, o keturkojams –...
-
Apsiginti nuo vagių – įspėjimu3
Klaipėdietis sugalvojo šmaikštų būdą apsiginti nuo ilgapirščių – už automobilio stiklo priklijavo lapą su įspėjimu angliškai „nothing expensive inside“ (liet. „nieko brangaus viduje“). &Scaron...
-
Narkomanų priebėga – prie pėsčiųjų tako1
Narkomanai įsirengė dar vieną patogią jiems vartoti kvaišalus vietą. Ją kasdien mato Debreceno gatvės pėsčiųjų taku vaikštinėjantys žmonės, taip pat ir vaikai. ...
-
Žvejybos uosto mikrorajone gatvės ir kiemai aptemo dėl gedimo
Klaipėdiečiai, gyvenantys Žvejybos uosto mikrorajone, pirmadienio rytą sutiko visiškoje tamsoje. Minijos ir šalia esančiose gatvėse bei kiemuose neveikė gatvių apšvietimas. ...
-
Šie įrenginiai gelbsti gyvybes ir turtą: kodėl dalyje būstų jų vis dar nėra?
Nors Lietuvos gyventojai teisiškai buvo įpareigoti dūmų detektorius sumontuoti gyvenamosiose patalpose dar prieš šešerius metus, dalyje būstų jų vis dar nėra. Todėl ugniagesiai kasmet organizuoja prevencines akcijas, primind...