Senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai savo kiemus nuo svetimų automobilių bando apsaugoti užkardais. Tačiau jų įrengimas tampa bendruomenės konfliktų priežastimi.

Reikia susirinkimo

Jau daugiau nei keturis mėnesius Klaipėdos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje galiojanti rinkliava už automobilių stovėjimą vairuotojus verčia ieškoti būdų, kaip mokesčių išvengti. Vienas tokių – statyti mašinas daugiabučių namų kiemuose. Todėl centre ir senamiestyje gyvenantys klaipėdiečiai nuo svetimų automobilių ėmė gintis užkardais.

Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius prašymų įsirengti vadinamąjį šlagbaumą savivaldybei pateikta kelis kartus daugiau nei per pastaruosius metus. Tačiau norint pasistatyti užkardą, gyventojai turi įveikti nemažai kliūčių.

Neatsižvelgiant į tai, ar daugiabutį namą administruoja bendrija, ar namų valdos, turi būti sušauktas gyventojų susirinkimas. Jame žmonės turi nuspręsti, ar įvažiavimą į kiemą reikia užtverti užkardu.

„Dažniausiai būna taip, kad ne visi gyventojai nori apsaugos nuo svetimų automobilių, nes žmonės neretai sulaukia ratuotų svečių. Todėl norint išvengti nesusipratimų, užkardo įrengimui turi pritarti dauguma to namo gyventojų – 50 proc. plius vienas“, – sakė savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Kainuoja kelis šimtus litų

Gavus gyventojų pritarimą, jų įgaliotas asmuo ar bendrijos atstovas savivaldybei turi pateikti užkardo projektą.

„Kadangi pagal savo konstrukcijos požymius ir techninius parametrus užkardas yra nesudėtingas statinys, jam pastatyti nereikia statybos leidimo. Pakanka tik supaprastinto techninio projekto“, – teigė G.Pocius.

Jo žodžiais, parengti supaprastintą techninį projektą gali diplomuotas statybų inžinierius arba architektas. Tokio projekto kaina – keli šimtai litų.

Parengtą projektą turi patvirtinti savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyrius bei Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys.

Gavus šiuos parašus, jau pagal projektą galima pastatyti ir užkardą.

Dar viena bėda, su kuria gali susidurti gyventojai, norintys savo kiemus apsaugoti nuo svetimų automobilių, yra jiems nepriklausanti žemė prie daugiabučių namų. Valstybinės žemės valdytojas – Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Todėl prieš pradedant rengti užkardo techninį projektą reikia gauti apskrities administracijos sutikimą jos žemėje pastatyti nesudėtingą statinį.

Užstato savo automobiliais

Per šiuos metus visas procedūras jau atliko ir leidimus statyti užkardus iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio gavo keturių daugiabučių namų, esančių senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje, gyventojai.

„Pavyzdžiui, pernai nebuvo nė vieno tokio prašymo. Suprantu, kad keturi leidimai yra nedaug. Tačiau žmonės ne tik užkardais stengiasi apsaugoti savo kiemus. Jie randa ir kitų būdų“, – sakė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.

Jo teigimu, senamiestyje įvažiavimus į kiemus žmonės užstato savo automobiliais, kuriuos patraukia, kai parvažiuoja to namo gyventojai.

Išeitis – dar sovietmečiu senamiestyje įrengti daugiabučių namų kiemų varteliai, kurie iki įvedant rinkliavą už automobilių stovėjimą niekada nebuvo rakinami, tačiau dabar ant jų kabo spyna.

„Tiesą sakant, mes ir neskatiname statyti tų "šlagbaumų", o siūlome ieškoti kitų sprendimų. Prie pastato, kuriame dirbame, esantį įvažiavimą į kiemą užstatėme tokiais Klaipėdos senamiesčiui būdingais stulpeliais, sujuostais grandine. Ji valdoma mobiliojo telefono skambučiu. Paskambinus tik mūsų darbuotojams žinomu numeriu, grandinės nusileidžia ir galima įvažiuoti. Tokį apsaugos modelį siūlome ir kitiems klaipėdiečiams“, – sakė N.Puteikis.

Sukilo studentai

Apsauga nuo svetimų automobilių neretai tampa ir konfliktų priežastimi. Įvedus rinkliavą už automobilių stovėjimą, savo kiemą užkardu ėmė saugoti ir Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Tačiau vidiniame kieme telpa tik 35 automobiliai, todėl studentai sukilo, kad daugiausia vietų užima dėstytojai, o jaunuoliams, kasdien atvažiuojantiems mokytis iš kaimyninių rajonų, tenka beveik visą dieną mokėti už mašinos stovėjimą.

„Ne mes sugalvojome tą rinkliavą, todėl studentams ir siūlėme kreiptis į Klaipėdos miesto merą, kad jiems būtų taikomos kokios nors išlygos. Savo kiemu problemų tikrai negalime išspręsti. Suprantama, kad ten leidžiame automobilius statyti dėstytojams, nes ar jie turi mokėti už tai, kad atvažiavo į darbą?“ – klausė Menų fakulteto dekanas profesorius Vytautas Tetenckas.

Tačiau studentai pyksta todėl, kad dėstytojai į darbą atvažiuoja vos kelis kartus per savaitę, o jiems už automobilio stovėjimą reikia mokėti kasdien.

Vidinį kiemelį saugantis užkardas valdomas pulteliu.

„Yra dar dešimt laisvų pulteliu. Studentams sakėme, kad tegul nusprendžia, kuriems jaunuoliams juos atiduoti. Tačiau iki šiol jokių prašymų nesulaukėme“, – sakė V.Tetenckas.

Pultelis kainuoja 80 litų. Juo naudojamasi tol, kol mokomasi ar dėstoma Menų fakultete.

Kaimynai nesutaria

Kai kurie gyventojai, nesugebantys ar nenorintys rengti užkardų techninių projektų, kiemuose tokius įrenginius stato nelegaliai.

Toks išdygo Taikos prospekto 83 namo kieme. Gyventojai stulpeliais, kurie sujungti grandinėmis, užsitvėrė dalį vejos. Grįžęs namo gyventojas atsirakina grandinę, pastato automobilį, o išvažiavęs savo automobilio stovėjimo vietą vėl apsaugo spyna.

„Galėtume už tas vietas simboliškai net mokėti savivaldybei“, – neslėpė nelegaliai automobilių stovėjimo vietas įsirengę vyrai. Tačiau taip „rezervuotos“ automobilių vietos sukėlė kitų namo gyventojų pasipiktinimą, nes jomis naudojasi iki dešimt žmonių.

Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G.Pocius teigė, kad pagrindinė problema, kodėl kiemuose netelpa automobiliai, ir yra gyventojų nesusikalbėjimas.

„Jei visi sutartų, tuomet aikšteles tikrai būtų galima praplėsti ir įrengti daugiau stovėjimo vietų. Tačiau kol kas visi galvoja, kad kažkas už juos tai turi padaryti“, – sakė G.Pocius.

Legalizuoti nepavyks

Senamiesčio ir centrinės miesto dalies gyventojai buvo lengviau atsikvėpę, kai paaiškėjo, kad litus už automobilių stovėjimą ryjantys stovos skaitikliai yra pastatyti nelegaliai. Tikėtasi, kad už paliktą mašiną nebereikės mokėti, todėl nuo svetimų automobilių nebeteks gintis ir teismuose.

Tačiau Klaipėdos savivaldybė išaiškino, jog rinkliavos už automobilių stovėjimą niekas nepanaikino, todėl mokestį reikia mokėti – jei ne į stovos skaitiklį, tai SMS žinute.

Dar daugiau sumaišties įnešė informacija, jog aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė įsakymą, papildantį statybos techninio reglamento nesudėtingų statinių sąrašą stovos skaitikliais ir tokiu būdu juos legalizuojant.

Tačiau šis įsakymas turi įsigalioti tik šiandien.

„Teisės aktai atgaline data negalioja, todėl išaiškinimui, jog uostamiestyje pastatyti stovos skaitikliai yra savavališka statyba, tas ministro įsakymas jokios įtakos neturi“, – sakė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Dainora Bernotavičienė.

Klaipėdos savivaldybei jau yra įteiktas surašytas aktas dėl savavališkų statybų. Liko dar pora savaičių, kol bus surašytas reikalavimas nelegalią statybą nugriauti.

Per pusę metų savivaldybės atstovai turi būti pasikviesti į apskrities administraciją, kur jiems bus surašytas protokolas dėl savavališkų statybų. Baudą, kuri gali siekti iki 25 tūkst. litų, skirs teismas.

„Žinoma, protokolą surašysime greičiau nei per pusę metų. Tačiau savivaldybė kiekvieną mūsų žingsnį – ir aktą, ir reikalavimą, ir protokolą gali apskųsti teismui“, – sakė D.Bernotavičienė.

Savivaldybė kol kas nė vieno apskrities administracijos sprendimo dėl stovos skaitiklių pripažinimo nelegalia statyba nėra apskundusi.

Išduota leidimų statyti automobilius

Klaipėdiečiams, gyvenantiems senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje, – 886

Mėnesio abonementai senamiestyje – 80

Mėnesio abonementai centrinėje miesto dalyje – 237

Aptarnaujančioms ir kontroliuojančioms įstaigoms – 8

Surinkta rinkliavų už automobilių stovėjimą

Už gyventojų leidimus – 13 tūkst. 290 litų

Už mėnesio abonementus – 176 tūkst. 200 litų

Sumokėta per stovos skaitiklius ar SMS žinutėmis – vidutiniškai 30 tūkst. litų per mėnesį