Gegužės 10 dieną minima J. Polovinsko-Budrio gimimo diena, ši istorinė asmenybė gimė prieš 135 metus. Šiemet sukaks ir 60 metų nuo jo mirties.

Pernai J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos palaikai perlaidoti Klaipėdoje, buvusiose miesto senosiose kapinėse, dabar tai – Skulptūrų parkas.

T. Budrio vizitas Klaipėdoje šiomis dienomis nėra atsitiktinis. Vakar jam teko dalyvauti daugybėje oficialių renginių, kuriuos surengė Lietuvos atsargos karininkų, Lietuvos laisvės kovotojų bei Lietuvos šaulių sąjungos.

Timotis Budrys. D. Janauskaitės nuotr.

Ryte svečiai buvo palydėti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kur susipažino su ekspozicijoje demonstruojamais originaliais J. Polovinsko-Budrio daiktais.

Dizaineris Kęstutis Mickevičius pristatė būsimo antkapinio paminklo J. Polovinskui-Budriui ir jo žmonai maketą.

Svečiai dalyvavo apdovanojant medaliais 10 klaipėdiečių, aktyviausiai prisidėjusių, kad sukilėlių vado ir jo bendražygės bei žmonos atminimas būtų įamžintas.

Vienas tokių atminimo medalių buvo įteiktas ir T. Budriui.

Ačiū, Lietuva.

Sujaudintas tokios dovanos jis pasakojo, kad iki 17 metų jis nė nežinojo apie savo senelio nuopelnus Lietuvai, pats iš JAV nebuvo išvykęs toliau nei Meksika.

Vėliau žinios apie senelio Jono ir močiutės Reginos žygdarbius atvėrė jam akis ir labai nustebino. Atminimo medalis nudžiugins jo 97 metų mamą ir kitus artimuosius.

„Ačiū, Lietuva“, – ne kartą vakar tarė T. Budrys, dėkodamas už pagarbą jo seneliui.

Vakar dieną praeiviai stebėjo, kaip Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopa drauge su svečiais iš JAV aplankė garsiosios poros kapą ir atidavė jai pagarbą.

Popietę vyko Jono Polovinsko-Budrio vardo suteikimo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai ceremonija.

Šauliams ir visiems besidomintiems Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas pasakojo apie Jono Budrio indėlį prijungiant Klaipėdą prie Lietuvos.

Tuo pat metu buvo pristatyta knyga „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“.

Dokumentus šiam leidiniui atrinko, transliteravo ir komentavo, kritinę dalį parašė knygos sudarytojas profesorius V. Safronovas.