Vasarą išlydintys pajūrio kurortai – Palanga ir Neringa – skirtingomis nuotaikomis pasitinka artėjantį rudenį ir žiemą. Palangoje jau prasidėjo grandiozinės sanatorijų statybos, o Neringoje trukdoma įgyvendinti net nedidelius projektus, pavyzdžiui, įrengti slidinėjimo trasas.

Dviračio neišradinėja

"Palanga niekur nėra pavėlavusi, todėl reikia eiti tik į priekį. Dviračio tikrai neišradinėjame. Sovietmečiu žiemą į kurortą visi važiuodavo gydytis, taip turi būti ir dabar. Todėl skatiname investicijas į modernias sanatorijas", – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis pasidžiaugė, jog miesto taryba prieš mėnesį patvirtinto teritorijos, esančios Vytauto g. 170, detalųjį planą.

"Ta teritorija – ir savivaldybės, ir privačių verslininkų turtas, todėl dabar dar dėliojami teisiniai niuansai, tačiau toje vietoje turi iškilti moderni gydykla, kurioje bus naudojamas ir mineralinis, ir geoterminis vanduo, ir purvas. Sanatoriją statys tie patys investuotojai, kurie panašius objektus jau pastatė Druskininkuose ir Birštone", – kalbėjo kurorto vadovas.
Rugsėjį, anot jo, duris turėtų atverti buvusios "Žvorūnės" teritorijoje rekonstruota sanatorija.

"Mano žiniomis, pirmajame etape jau investuota apie 20 mln. litų. Ne tik renovuotas pastatas, bet ir įrengti nauji gydomieji, akupunktūros kabinetai, druskų kambariai, erdvės poilsiui ir atsipalaidavimui", – privačia investicija džiaugėsi Š.Vaitkus.

Miesto tarybai pateikta tvirtinti tolimesnė teritorijos vystymo detaliojo plano koncepcija. Viliamasi, jog po dvejų metų Palangoje, tolėliau nuo centro, atsiras toks gydymo ir sveikatinimo centras, kokį Lietuvoje bus sunku rasti.

Trečias kertinis projektas, turintis, anot Š.Vaitkaus, poilsiautojus į Palangą vilioti ir žiemą, o ne tik vasarą – milžiniškas SPA centras su tarptautiniu viešbučiu buvusio "Jūratės" baseino vietoje prie Rąžės upės.

"Po ketverių metų bylinėjimosi proceso visos šalys pasirašė taikos sutartį, todėl jau kitą pavasarį turi prasidėti statybos", – investuotojų ketinimus atskleidė kurorto meras.

Mato tik su žiūronais

Grandiozinių planų turi ir Neringa. Nidoje, prie centrinio jūros paplūdimio, buvusios sugriuvusios valgyklos vietoje norima įrengti jūros terapijos centrą, kuriame veiktų karšto sūrymo, gėlo pašildyto vandens baseinai, pirtys, būtų atliekamos įvairios procedūros.

"Apie tokį projektą kalbame, regis, jau 18 metų. Pasiekimas dabar yra tas, kad Kuršių nerijos planavimo dokumentuose pagaliau numatyta vieta, kur toks centras galėtų atsirasti. Tačiau bėda ta, kad greta jo neleidžiama statyti viešbučio. Kol to negalima daryti, potencialūs investuotojai net nežiūri į mūsų pusę, o savivaldybė nepajėgi savo lėšomis pastatyti tokį centrą. Todėl ir turime paradoksalią situaciją – gyvename tarp vandenų, o mūsų vaikai nemoka plaukti, nes vasarą neturi laiko, o žiemą neveikia joks baseinas", – apie problemą kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Jis aiškiai įvardijo, kad kliūtis jūros terapijos centrui atsirasti yra Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, kuri ir sukūrė Kuršių nerijos tvarkymo dokumentus, o jie tapo teisės aktais, kurių privalu laikytis.

"Niekaip nesuprantu, nuo ko Kuršių neriją saugo ta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Ji sukūrė kažkokius mistinius draudimus, kurie atbaido bet kokius investuotojus", – piktinosi D.Jasaitis.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė šiuo metu atostogauja ir mobiliuoju telefonu neatsiliepia.
D.Jasaitis rankų neskubėjo nuleisti ir vylėsi, kad jūros terapijos centras Nidoje kada nors atsiras. "Tačiau jį matau dar labai toli toli su žiūronais", – ironizavo Neringos meras.

Trūksta vandens parko

Palangos meras Š.Vaitkus pripažino, kad jo vadovaujamo kurorto bėda yra ta, jog vis nesiseka rasti investuotojų, kurie pastatytų nors ir nedidelį vandens parką, veikiantį kaip atskirą objektą, o ne priskirtą kokiam viešbučiui.

"Tačiau esame numatę kelias teritorijas, kur toks objektas galėtų atsirasti. Rengiame tų teritorijų detaliuosius planus, taip būsime parengę namų darbus ir galbūt tada pavyks rasti investuotojų", – optimistiškai svarstė pašnekovas.

Jis vardijo kitus turistams patraukliais turinčius tapti objektus, kurie turi būti netrukus įgyvendinti. Tai ir Kurhauzo restauracija, ir Vasaros koncertų salės rekonstrukcija, ir Gintaro muziejaus remontas, ir Birutės parko atnaujinimas, ir kempingo, kurį planuojama atidaryti pavasarį, Nemirsetoje įrengimas.

Paklausė, ar išprotėjo

D.Jasaitis taip pat vardijo, tačiau tik sumanymus, o ne konkrečius planus.

"Norėčiau, kad Neringoje atsirastų laipynių parkas, juk turime tokią gamtą. Bet negalima. R.Baškytė, išgirdusi mano sumanymą, net aiktelėjo: "Mere, jūs turbūt išprotėjote". Nuostabi idėja yra dirbtinė rogučių ir snieglenčių trasa, veikianti ir žiemą, ir vasarą. Vėl negalima. Kai pasakiau, kad reikėtų atkurti senąsias slidinėjimo trasas, juk turime tiek kalnų, vėl išgirdau, kad negalima", – apie patiriamus sunkumus kalbėjo gražiausio Lietuvos kurorto vadovas.

Tačiau jis patikino, jog vis dėlto šį tą pavyksta padaryti. Pavyzdžiui, įvairiose Neringos vietose įrengti lauko treniruokliai, rekonstruotas dviračių tako ruožas tarp Nidos ir Preilos.
Rekonstrukcijos darbai turėtų būti tęsiami ir ruože tarp Preilos ir Pervalkos.

Viliamasi, kad pavyks sutvarkyti Nidos oro uosto nusileidimo takus ir kitą vasarą jame galės leistis privatūs nedideli orlaiviai bei sraigtasparniai.

"Vienas gražiausių planuojamų objektų – Buities muziejus po atviru dangumi Pervalkoje. Tai būtų kaip Rumšiškės, tik Neringoje, kur demonstruojami mūsų krašto senieji amatai. Nežinau, kaip seksis planavimo procedūros, tačiau turiu tikėti, kad viskas bus gerai", – optimistiškai nusiteikęs buvo D.Jasaitis.

Privačia iniciatyva Nidos centre, netoli marių, turėtų atsirasti 4 ar 5 žvaigždučių viešbutis su SPA centru klientams, konferencijų centru.

"Manau, kad tikrai rasime sprendimų, kaip judėti į priekį, kaip poilsiautojus vilioti ne tik vasarą, bet ir žiemą, jiems pasiūlyti pramogų. Tikrai nebūsime sukišę galvas į smėlį ir viską palikę taip, kaip yra", – pabrėžė D.Jasaitis.

Komentarai

Irma Baltrušaitienė

Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė

Besibaigiantis šiųmetis vasaros sezonas buvo neblogas. Labai sunku pasakyti, ar jis buvo geresnis nei pernai, nes dar nesuvesti rezultatai, tačiau tikrai nebuvo blogesnis. Priežastis paprasta – oras buvo geresnis, o mes nuo jo esame priklausomi. Jei tik saulė šypsosi, ir pas mus pilna žmonių. Beje, sezonas dar tikrai nesibaigė, nes poilsiautojų Neringoje vis dar yra labai nemažai. Kalbant apie poilsiautojų įpročius, šią vasarą išryškėjo kai kurios tendencijos. Pastebėjome, jog atsiranda daugiau žmonių, kurie mieliau plačiai atveria piniginę, nori kokybiškų paslaugų, jas vertina. Tačiau nemaža dalis poilsiautojų buvo tokie, kurie už minimalią kainą nori gauti maksimumą, labai taupo. Žodžiu, viduriniojo sluoksnio nėra. Niekada neskirsčiau turistų pagal tai, kiek jie turi pinigų, iš kokios šalies yra, bet šiemet galiu pasakyti, kad dalis lietuvaičių dar tikrai nemoka poilsiauti, atostogauti. Jie elgiasi agresyviai, gadina nuotaiką pirmiausia sau, o tada ir kitiems. Žvelgiant į artėjantį rudenį ir žiemą, naivu būtų tikėtis, kad turistų srautai būtų tokie pat, kaip vasarą. Tačiau labai norėtųsi, jog tie turistai, kurie atvažiuoja šaltuoju metų laiku, būtų gerbiami, jiems galėtume pasiūlyti paslaugų. Pavyzdžiui, laikau tikra nepagarba poilsiautojams, kai žiemą jiems negalime pasiūlyti nueiti į baseiną, SPA centrą, stokojame renginių. Žinau, kad yra įvairių kliūčių, draudimų Neringoje siūlyti naujų paslaugų. Todėl kartais net pagalvoju – imtų savivaldybė ir įrengtų tas slidinėjimo trasas, o tada jau tegul Valstybės saugomų teritorijų tarnyba mūsų valdžią duoda į teismą. Tegul valdiškos institucijos bylinėjasi, bet poilsiautojai turės kur slidinėti.

Giedrė Kvedaravičienė

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Šis vasaros sezonas Palangoje buvo gana geras. Nors rezultatus apibendrinti dar ankstoka, ši vasara tikrai nebuvo blogesnė nei praėjusi. Kokybiniu teikiamų paslaugų atžvilgiu kurortas išties judėjo į priekį. O ir poilsiautojų kontingentas šiek tiek keitėsi – šią vasarą sulaukėme daugiau šeimų, didėjo ir poilsio dienų skaičius. Labai didelis apgyvendinimo vietų užimtumas tebuvo vos kelis savaitgalius, kai į Palangą suplūdusių poilsiautojų skaičius išties buvo įspūdingas. Įprastai tam įtakos turi ir turėjo ilgųjų savaitgalių ir gerų orų prognozių derinys. Džiugu tai, kad Palangoje auga paklausa kokybiškam maistui, apgyvendinimo bei kitoms paslaugoms, tačiau ne mažiau svarbus išlieka ir kainos-kokybės santykis bei bendras atostogų biudžetas. Todėl padidėjusio noro išlaidauti Palangos verslininkai nepajuto ir, siekdami sėkmingai parduoti savo paslaugas, privalėjo išlikti patrauklūs ir kainomis.