Karalienė – be konkurencijos

Vasario 9–11 d. kurortą užliesianti šventė skaičiuoja jau 21-us gyvavimo metus. Vienas jos organizatorių Nerijus Stasiulis linkęs manyti, jog „Palangos stintos“ sėkmę daugiausia nulėmė būtent siekis puoselėti renginio tradicijų tęstinumą.

Šiandien jau daugelis Lietuvoje žino, kad maždaug vasario viduryje galės atvažiuoti į Palangą ir paragauti labai įvairiai pagamintų stintų bei gausybės kitų žuvų patiekalų.

„Šiandien jau daugelis Lietuvoje žino, kad maždaug vasario viduryje galės atvažiuoti į Palangą ir paragauti labai įvairiai pagamintų stintų bei gausybės kitų žuvų patiekalų. O šalia to visas renginio šurmulys suteikia bendrystės, jaukumo būnant tarp kitų jausmą. Natūralu, kad per tą žmonių srautą norime pateikti ir visa tai, ką gražaus ir vertingo kuria mūsų bei kaimyninių šalių tautodailininkai, amatininkai, menininkai ar maisto paveldo atstovai“, – sakė N. Stasiulis.

Vienu didžiausių „Palangos stintos“ išskirtinumų pašnekovas įvardija tai, jog pagal senuosius autentiškus ir naujus receptus žuvų patiekalai šventėje gaminami čia ir dabar – ant atviros ugnies ar rūkyklose. 

Nors renginio dalyviams siūlomas gausus žuvų bei jų produktų asortimentas, be abejo, karaliene išlieka kuklioji stinta, o populiarumo pozicijų neužleidžia trys receptai: visų laikų topas – miltuose išvoliotos ir aliejuje paskrudintos stintos, taip pat labai mėgstama stintienė ir galiausiai – marinuotos stintos, kurios ypač populiarios kaip šventės lauktuvės.

A. Kazlausko nuotr.

Jubiliejinės „ruonių“ maudynės

Patikimos statistikos, kiek šventės metu parduodama stintų, jos organizatoriai neturi, tiesa, bemaž prieš dešimtį metų bandyta skaičiuoti, kad tokių pardavimų apimtys gali siekti netoli 5–6 tonų. Kaip spėjo pašnekovas, vertinant iki šiandien užaugusius renginio srautus, turbūt jau būtų galima kalbėti apie mažiausiai 10 tonų.

Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Palangos stintoje“ ypatingas dėmesys skiriamas ir šio krašto savitumui. „Norime, kad žmonės išgirstų ir žemaitišką rodą, atskiroje erdvėje pristatome ir UNESCO paveldinį žemaičių kastinį, ir senąją kuršišką stintienę“, – vardijo renginio organizatorius.

Galiausiai kulinarinę renginio temą organiškai papildo įvairios rungtys, žaidimai, koncertinė programa ir kitos pramogos. Pašnekovas neleidžia abejoti – smagių atrakcijų bei linksmybių „Palangos stintos“ svečiams netrūks ir šiemet.

„Šalia stintų visada puikiai sudraugaujame su „ruoniais“, – šmaikštavo N. Stasiulis. – Šie metai ypatingi tuo, kad sveikuoliai į Baltijos bangas ners jau trisdešimtą kartą. Tad labai aktyviai kviečiame ne tik visos Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių šalto grūdinimosi entuziastus prisidėti prie šios ilgametės nenutrūkstamos tradicijos.“

Jubiliejinės „ruonių“ maudynės prie jūros tilto numatytos šeštadienį 15 val., o susirinkusieji bus vaišinami sveikuolių koše bei žolinčių arbata.

A. Kazlausko nuotr.

Žiemą bandys išprašyti ugnimi

Prie jūros tilto šventės dalyvių laukia ir kiti ne mažiau įspūdingi reginiai. Šeštadienį po teatralizuotos palydos eisenos nuo kurorto centrinės aikštės 18 val. paplūdimyje liepsnos pasiglemš „Didžiąją stintą“, o sekmadienį 16 val. „Palangos stintos“ šventinį maratoną vainikuos Užgavėnių misterija – Kanapinio ir Lašininio dvikova bei Morės sudeginimas.

Šeštadienį nuo 13 iki 18 val. koncertinėje programoje skries „21 stintos bučinys“ – joje pasirodys tiek žinomi Palangos, tiek visos šalies atlikėjai.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad vis ryškesniu šventės akcentu tampa ir azartiškas Baltijos šalių žuvų barbekiu čempionatas, kurio dalyvių laukia iššūkis pristatyti naujas stintų patiekalų receptūras. Vėliau dalis jų sėkmingai įsitvirtina kurorto restoranų valgiaraščiuose.

Visas renginio dienas centrinėje Palangos aikštėje taip pat bus atviras šeimų etnopramogų kiemas, o į J. Basanavičiaus ir Vytauto gatves įsiverš kermošiaus šurmulys.

„Nepaisant gana rizikingo oro faktoriaus, mūsų mugė – visada labai gyvybinga, be to, Lietuvoje šiuo metu tai yra faktiškai vienintelė būtent žiemą organizuojama mugė. Labai džiaugiamės ne tik mūsų šalies kūrėjų, gamintojų aktyvumu – sulaukiame nemažai tiek viešojo maitinimo atstovų, tiek žvejų, tiek tautodailininkų iš Latvijos, turime svečių ir iš Estijos“, – vardijo renginio organizatorius.

A. Kazlausko nuotr.

Džiugins ir išrankius gurmanus

Kaip pripažino N. Stasiulis, šiuo metu vis dar išliekanti intriga – o kaipgi stintos?

„Iš tiesų jų jūroje yra nemažai – žvejai turi savų metodikų tai išsiaiškinti. Palaikome ryšį su mūsų krašto priekrantės žvejais, bendraujame su Liepojos įmonėmis, kurios stintas dideliais kiekiais gaudo apie 50 km nuo kranto. Ir kol kas tiek mažųjų valčių žvejų, tiek didesniųjų pramoninių laivų įgulų palankūs orai nelepina“, – žiniomis dalijosi pašnekovas.

Tačiau šventės organizatorius neabejoja, jog, kaip ir kiekvienais metais jau du dešimtmečius, stintos atplauks ir jų renginyje nepristigs.

O iki kurorto gatvėse pasklis šviežių agurkų aromatas, „Palangos stintai“ aktyviai ruošiasi ir turistinių paslaugų atstovai, patikino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė.

„Kurorto restoranai pasiruošę priimti svečius. Vieni pasilieka prie klasikos – siūlys daugelio pamėgtas šviežiai keptas traškias stintas, kitas tradicinis patiekalas – stintos su karštomis bulvėmis, be abejo, marinuotos stintos, kurių svečiai mielai įsigyja ir parsivežti. Gurmaniškesnių patiekalų gerbėjai galės pasigardžiuoti kremine stintiene su rūkyto šamo filė, traškiomis, tačiau jau aštresnėmis stintomis prie alaus ar vytintomis žuvelėmis“, – vardijo pašnekovė.

L. Taučiūtės žodžiais, „Palangos stinta“ po Naujųjų sutiktuvių yra turbūt mėgstamiausias žiemos savaitgalis Palangoje. „Tad neabejotinai ir šiemet sulauksime daug svečių, kuriems aktualios apgyvendinimo paslaugos“, – sakė pašnekovė, patikslinusi, jog iki šventės likus porai savaičių tokias paslaugas teikiančių įstaigų užimtumas jau siekė apie 50 proc.

Su išsamia renginio programa galima susipažinti www.palanga.lt.