- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nesilankė Palangoje – didžiausiame ir populiariausiame šalies kurorte. Ir nors daugeliui Palanga asocijuojasi su jūra ir paplūdimiais, joje gausu lankytinų objektų, menančių gilią kurorto istoriją, nukeliančių net į pagonybės laikus. Į ekskursiją po kurortą kviečia Palangos turizmo informacijos centras.
Lietuvoje tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto nesilankė Palangoje – didžiausiame ir populiariausiame šalies kurorte. Ir nors daugeliui Palanga asocijuojasi su jūra ir paplūdimiais, joje gausu lankytinų objektų, menančių gilią kurorto istoriją, nukeliančių net į pagonybės laikus. Į ekskursiją po kurortą kviečia Palangos turizmo informacijos centras.
Birutės parkas
Vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Parkas įkurtas Birutės miško teritorijoje, todėl ilgą laiką vietiniai gyventojai jį vadina Birutės parku. Jis užima apie 101,3 ha plotą, iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Palangos Birutės parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įrengta laistymo sistema, veikia dekoratyvinis apšvietimas. Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895-1898 metais Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė, kuris kartu su sūnumi Renė Eduardu Andrė kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien E.F.Andrė talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas bei panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Ant vieno iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų, 1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Centrinėje parko dalyje, didžiojo parterio (priešais Tiškevičių rūmus) pradžioje stovi „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Ji grafo F.Tiškevičiaus užsakymu buvo atvežta į Palangą iš Paryžiaus, tačiau 1948 m. miestas skulptūros neteko – ji sovietinės valdžios nurodymu buvo sunaikinta. Lietuvos atgimimo metais palangiškiai kreipėsi į skulptorių Stasį Žirgulį, kuris atkūrė šią skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas ir kai kurias per daugelį metų išsaugotas detales. Atstatyta skulptūra buvo pastatyta senojoje vietoje ir pašventinta 1993 m. birželio 14 d.
Gintaro muziejus
Jis įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiuose grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose parko centre. 15-oje salių galima susipažinti su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Vargu, ar kuris kitas muziejus pasaulyje turi tokią turtingą gintaro inkliuzų, unikumų kolekciją. Muziejuje galima pamatyti apie 4,5 tūkst. eksponatų.
Birutės kalnas
Kalnas, arba kopa, yra šiaurinėje Gintaro muziejaus parko dalyje. Tai reliktinė kopa, kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa, jau nuo XVII a. pažymėta visuose stambesniuose žemėlapiuose. Birutės kalno pavadinimas siejamas su romantiška legenda apie šventą ugnį kūrenusią vaidilutę Birutę, kunigaikščio Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo Birutės kalno viršūnėje XIV – XV a., liekanas. 1869 m. pastatyta koplyčia pagal architekto K.Majerio projektą. 1976 m. šioje koplyčioje buvo įrengti vitražai (autorius L.Pocius).
Jūros tiltas
XIX a. pabaigoje poilsiautojai, norėdami atvykti į Palangą patirdavo ganėtinai daug vargo. Atvykę į Liepoją ar Klaipėdą, į Palangą turėdavo keliauti arkliais. Tada grafai Tiškevičiai ir sumanė statyti prieplauką laivams. 1884 – 1888 metais buvo statoma prieplauka, prekybinis – keleivinis laivas „Phoenix“ iš Liepojos veždavo poilsiautojus, prekes, maistą. Tačiau po audrų prieplauka buvo užnešama smėliu ir po kelerių metų laivybai netiko. Nuo 1892 metais tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį. 1998 metais pastatytas naujas tiltas, kurio ilgis – 470 m.
J.Basanavičiaus gatvė
Tai centrinė miesto gatvė. Anksčiau ji buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu. Kiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų, tai pagrindinė gatvė vedanti jūros tilto link.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės dieną vainikuoja „Tautiška giesmė“ ir šventinis koncertas2
Uostamiestyje aidi šventinis koncertas – „Esame mes ir esame čia“. Klaipėdiečiai susirinko į Valstybės dienos ir „Tautiškos giesmės“ dienos proga savivaldybės ir Žvejų rūmų padovanotą koncertą. Pirmųj...
-
Jono kalnelyje iškilmingai iškelta Trispalvė3
Uostamiestyje, Bastionų komplekso Jono kalnelio saloje, iškelta Trispalvė. Į ceremoniją susirinko šimtai klaipėdiečių. ...
-
Vandens sporto entuziastams – festivalis
Šiandien uostamiestyje ne tik švenčiama Valstybės diena, bet taip pat vyksta ir sporto vandens festivalis, kurio metu visi vandens sporto entuziastai gali rasti sau įdomią ir patrauklią veiklą. ...
-
Lietuvoje dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“ atvyko į Klaipėdą11
Lietuvoje beveik dviem savaitėms dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“. ...
-
Uostamiesčio šilumos vamzdynų trasos atlaikė iššūkius: sėkmingai atlikti hidrauliniai bandymai
AB „Klaipėdos energija“ sėkmingai užbaigė kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus, užtikrindama patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą naujam šildymo sezonui. Nuo gegužės 13 iki birželi...
-
Netikėtumas gatvėje – žydiškos vestuvės23
Dainų šventės šimtmetį švenčiančiame Vilniuje pasirodymus surengė ir mėgėjų teatrai, tarp jų – klaipėdiečių žydų teatro „Šatil“ artistai. Mėgėjų teatrams skirtą šventės dieną klaipėdie...
-
Palangoje – įspūdingas reginys: tokį reiškinį išvysta vos keli1
Palangiškiai ankstų penktadienio rytą apsilankę paplūdimyje galėjo išvysti puikų reginį – vandens viesulą. Meteorologas Gytis Valaika feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kad šis rei&sc...
-
Klaipėdoje iškelta įspūdingo dydžio vėliava13
Pasitinkant Valstybės šventinę dieną, į beveik 40 metrų aukštį pakilo įspūdingo dydžio šalies trispalvė, jos plotas siekia net 45 kvadratinius metrus. Specialiai pagal užsakymą siūta vėliava Naujojo uosto ir Danės gatvių sa...
-
Klaipėdos švyturio remonto darbai įsibėgėjo
Prieš keturis mėnesius buvo pradėtas remontuoti Klaipėdos švyturys. Skelbiama, kad didžioji darbų dalis statinio viduje jau beveik baigti. O išorės remontui būtinas geras oras, tačiau darbus tikimasi baigti iki vasaros pabaigos. ...
-
Minėti Mindaugines – vieningai7
Liepos 6-ąją Klaipėda kartu su visa Lietuva minės Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną. Jos metu tradiciškai bus iškelta valstybinė vėliava, skambės himnas, vyks koncertai ir šokiai. ...