Politikai išplatino viešą kreipimąsi dėl ketinimų privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“. Įrašu feisbuke pasidalijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Mes, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai, mums Palangos rinkėjų valia suteiktais įgaliojimais rūpintis bendruomenės ir miesto gerove bei interesais, pareiškiame, jog kategoriškai nesutinkame, kad būtų likviduojamas mūsų kurorte veikiantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Mums nepriimtina praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės išsakyta pozicija dėl ministerijai pavaldaus šio poilsio ir reabilitacijos centro panaikinimo ir manome, kad tokia vienasmeniška nuostata yra nevalstybiška, netoliaregiška, prasilenkianti su atskirties tarp regionų mažinimo politikos logika ir socialiai neatsakinga. Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ nėra vien tušti pastatai, kaip bando pavaizduoti ministrė, pranešusi, jog „Pušynas“, tiksliau šiam centrui priklausantys pastatai ir kitas turtas bus perduoti Turto bankui, o tai reiškia – bus parduoti (privatizuoti) kaip valstybei nereikalingas bereikšmis turtas. Neva tokia yra politinė valia. Tuo pačiu ketinama atleisti beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų – jie taip pat tampa nereikalingi ir, kaip matome, tampa politinės valios įkaitai“, – rašoma kreipimesi.

Palangai žinia netikėta

Tuo pačiu ketinama atleisti beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų – jie taip pat tampa nereikalingi ir, kaip matome, tampa politinės valios įkaitai.

Kaip nurodoma tarybos pranešime, poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ Palangoje veikia jau 49-erius metus, o ateinantį balandį būtų šventęs jubiliejinius – 50-uosius sėkmingus ir šalies reabilitacijos srityje reikšmingus metus.

„Tačiau šiuo metu prie centro iškabinta įstaigos vėliava iki pusės nuleista ir perrišta juoda juostele – taip „Pušyno“ darbuotojai pasitiko jiems netikėtą žinią dėl įstaigos likvidavimo. Visiškai netikėta ši žinia tapo ir mums, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariams, ir kurorto vadovams. Dėl VRM pavaldžių įstaigų sprendę ministrės sudarytosios Viešojo valdymo tobulinimo grupės atstovai nesikreipė į Palangos merą Šarūną Vaitkų dėl miesto pozicijos dėl centro ateities, šiuo klausimu nebuvo tartasi nei su „Pušyno“ vadovais ir darbuotojais, nei su šalies statutiniams pareigūnams atstovaujančiu Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu, neišklausyta jų nuomonė. Maža to, nė vienas VRM Viešojo valdymo tobulinimo grupės atstovas nebuvo atvykęs į Palangoje veikiantį poilsio ir reabilitacijos centrą, kad susipažintų ir realiai įvertintų esamą situaciją bei vykdomą veiklą, ir nei žodžiu, nei raštu neparodė nei tokios iniciatyvos, nei noro vertinti realią padėtį. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 41 įstaiga, sudariusi sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis dėl stacionarių medicininės reabilitacijos (įskaitant psichosocialinę reabilitaciją) paslaugų: Vilniaus regione – 17, Kauno – 8, Šiaulių – 4, Panevėžio – 3“, – vardijama pranešime.

Skaitytojo nuotr.

„Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2021 m. dėl stacionarinių reabilitacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sudarė sutartis su 9 mūsų regiono gydymo įstaigomis. Iš jų 3 veikia kaip nedideli ligoninių skyriai pačiose gydymo įstaigose, o likusios 6 yra įsikūrusios Palangoje, ir čia nukreipiami esminiai srautai pacientų, kuriems reikalinga stacionari reabilitacija bei sanatorinis gydymas. Per 2021 m. sausio – spalio mėnesius šias paslaugas minėtose 9 įstaigose gavo 9293 apdraustieji, kuriems gydymo išlaidas padengė Teritorinė ligonių kasa. Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ 2019 m. priėmė ir reabilitavo 3625 pacientus, 2020 m. – 2249 (įstaiga dėl pandemijos kurį laiką buvo uždaryta ir ligonių nepriėmė), per 11 šių metų mėnesių – 2511. Pažymėtina, jog pacientų, kuriems Klaipėdos regiono įstaigose galėtų būti suteikiamos stacionarinės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos, skaičius realiai yra gerokai didesnis, tačiau dėl nuolatinio vietų trūkumo ir didelio apkrovimo įstaigos negali priimti visų, kuriems reikalinga reabilitacija, o pacientams tenka laukti eilėse po kelis mėnesius. Sėkmingai veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ likvidavimas reikštų ir tai, kad ir taip deficitinės reabilitacijos paslaugos pacientams taptų dar sunkiau prieinamos ir būtų dar sunkiau realizuojama valstybės garantuota socialinė teisė į piliečių sveikatinimą“, – teigia savivaldybės atstovai.

Pelningumo klausimas

Ypač keistai atrodo ir vieši teiginiai, kad Palangos „Pušynas“ neva yra privilegijuotųjų reabilitacijos centras, kur didžioji dauguma besigydančių yra neva komerciniai pacientai, dėl to pareigūnams čia sunku patekti.

Pasak tarybos, poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, nors ir yra pavaldus VRM, niekada neprašė finansinės VRM pagalbos ir dirbo pelningai. „Maža to, įstaigos veiklos apyvarta kasmet vis didėja: 2019 m. ji sudarė 1,9 mln. eurų, 2020 m. – 2,1 mln. eurų, 2021 m. per 11 mėnesių – 2,2 mln. eurų. „Pušyne“ vienu metu gali būti reabilituojama 150 pacientų, čia, be kitų, teikiamos suaugusiųjų stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos turintiems  judamojo – atramos aparato pažeidimų, pacientams, sergantiems ginekologinėmis, endokrininėmis, inkstų, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, akių ligomis. Čia priimami ligoniai iš visos Lietuvos. „Pušynas“ yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga šalyje, kurioje reabilituotis sergant aukščiau minėtomis ligomis gali ir aklieji bei silpnaregiai, jiems sudaryta speciali infrastruktūra, įgyvendinta specialių žymėjimų sistema. Daugiau kaip 50 proc. viso centro personalo sudaro medicinos darbuotojai. Vienas iš VRM argumentų, kodėl reikia likviduoti reabilitacijos centrą Palangoje, yra neva mažas jo prieinamumas statutiniams pareigūnams. Tačiau toks ministrės viešai paskleistas argumentas yra klaidinantis – „Pušyne“ besigydančių pareigūnų skaičius priklauso nuo VRM skiriamo finansavimo, kuris 2021 m. gerokai sumažėjo“, – rašoma pranešime.

„Ypač keistai atrodo ir vieši teiginiai, kad Palangos „Pušynas“ neva yra privilegijuotųjų reabilitacijos centras, kur didžioji dauguma besigydančių yra neva komerciniai pacientai, dėl to pareigūnams čia sunku patekti. Tai taip pat yra klaidinanti informacija. Didžioji dalis paslaugų yra būtent reabilitacinis gydymas po įvairių operacijų visiems Lietuvos gyventojams, o finansuoja tokią reabilitaciją ligonių kasos. Iš viso bendro „Pušyne“ reabilituotų pacientų skaičiaus net 75 proc. sudarė ligoniai, kurių gydymą apmokėjo Teritorinė ligonių kasa ir VRM, ir tik mažoji dalis – tie, kurie patys susimokėjo už gydymą. Tad apie kokias privilegijas kalba ministrė? Atkreiptinas dėmesys, jog komerciniai ligoniai – įprasta praktika visose be išimties šalies reabilitacinio gydymo įstaigose, ir toks būdas didinti įstaigos pajamas nėra nei nusikaltimas, nei nusižengimas. Palangos miesto bendruomenei pozicija likviduoti veikiančią sanatoriją, o ne spręsti dėl jos pavaldumo perdavimo kitai institucijai yra nepriimtina. VRM priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele, 2,7 hektaro teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Neabejotina, jog tokio turto perdavimas privatizuoti per Turto banką labai sudomins privačius nekilnojamojo turto vystytojus, kurie, stebint pastarųjų metų Palangos plėtros nekilnojamojo turto srityje tendencijas, čia įkurs prabangius apartamentus. Ką dėl to laimės valstybė ir kurortas? Ar tikrai valstybės reikalas yra naikinti kurorto sanatorinį gydymą?“ – klausė tarybos atstovai.

Agnė Bilotaitė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Neabejotina, jog tokio turto perdavimas privatizuoti per Turto banką labai sudomins privačius nekilnojamojo turto vystytojus, kurie, stebint pastarųjų metų Palangos plėtros nekilnojamojo turto srityje tendencijas, čia įkurs prabangius apartamentus.

Kaip nurodoma kreipimesi, būtina atkreipti dėmesį, jog siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, „Pušyne“ įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. „Pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą. Palanga deda itin daug pastangų siekdama kiek įmanoma mažinti sezoniškumo įtaką kurortui. Sanatorinis gydymas ir reabilitacija – tai ta veikla, tie pamatiniai akmenys, ant kurių laikosi Palanga šaltuoju metų laiku. Tai pasakytina ir apie atvykstančiųjų į kurortą srautus, ir apie darbo vietų skaičių, ir apie įtaką nedarbo lygiui Palangoje ne sezono metu, o taip pat apie įmokas į vietos ir valstybės biudžetą. Mes viliamės, jog ministrės A. Bilotaitės jokia išsamesne valstybiška analize nepagrįsta išsakytoji nuomonė, prisidengiant politine valia, – tai nėra valstybės pozicija. Mes suprantame, jog galimai ne VRM funkcija yra administruoti reabilitacijos centrą, bet ar VRM funkcija yra suardyti Lietuvos reabilitacinio gydymo infrastruktūrą, naikinti kurorte sanatorinio gydymo įstaigas, sunkinti šalies gyventojų ir taip apribotą patekimą į tokio pobūdžio įstaigas, menkinti Palangos pastangas mažinti sezoniškumą ir išlaikyti darbo vietas? Kas suteikė ministrei A. Bilotaitei tokius įgaliojimus neatsakingais bei neišdiskutuotais pareiškimais jau dabar žlugdyti įstaigą, devalvuoti jos veiklą, daryti psichologinį spaudimą čia dirbantiems specialistams?“ – klausė tarybos atstovai.

Siūlo sprendimą

Mes viliamės, jog ministrės A. Bilotaitės jokia išsamesne valstybiška analize nepagrįsta išsakytoji nuomonė, prisidengiant politine valia, – tai nėra valstybės pozicija.

Palanga nuo 2004 m. produktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos jūrininkų ligonine, kuri perėmė į savo pavaldumą buvusią Palangos miesto ligoninę – ji dabar yra Klaipėdos jūrininkų ligoninės departamentas. „Tokia sinergija leido ne tik išlaikyti gydymo įstaigą kurorte, bet ir suteikia galimybę jos pacientams naudotis „motininės“ ligoninės šiuolaikine medicinine infrastruktūra, ligonius konsultuoja patyrę įvairių sričių specialistai. Turėdami tokios bendradarbiavimo sinergijos pozityvios patirties, mes prašome spręsti ne dėl „Pušyno“ likvidavimo, o priimti kitą, mūsų manymu, logišką, miestui, regionui ir visai šaliai svarbų sprendimą išlaikant reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą ir perduoti „Pušyną“ Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Klaipėdos jūrininkų ligoninės žinion. Sėkmingų pavyzdžių jau yra – VšĮ Palangos reabilitacinė ligoninė bei VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybė mus informavo, jog pritartų „Pušyno“ prijungimui, juo labiau kad gydymo įstaigos pacientai nuolatos susiduria su tam tikrais sunkumais norėdami gauti pageidaujamas reabilitacijos paslaugas savo regione. Jei šis variantas pasirodytų netinkamas, „Pušyną“ galima būtų perduoti kitai sveikatos priežiūros įstaigai, kuri išsaugotų šiuo metu poilsio ir reabilitacijos centre vykdomą veiklą bei darbuotojus, bet neiti paprasčiausiu – turto privatizacijos – keliu“, – baigiamas tarybos pranešimas.

Kaip portale klaipeda.diena.lt skelbta anksčiau, atsižvelgiant į pateiktas išvadas bei 2016-aisiais Konkurencijos tarybos išsakytas pastabas, nuspręsta atsisakyti penkių viešųjų įstaigų, atliekančių ministerijai nebūdingas funkcijas. VRM teigimu, panaikinus mokymų ir reabilitacijos centrus kartu su pareigūnų bendruomene per 2022-uosius bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis, kuris atlieps pareigūnų poreikį laiku gauti aukščiausios kokybės paslaugas.

Pasak A. Bilotaitės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka pareigūnams. „Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į  pareigūnų poreikius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai“, – nurodoma pranešime.

Pasak ministerijos, panaši ir „Dainavos“ situacija – čia praeitais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugų – vos 18 pareigūnų.

Ministerija planuoja didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, jog jas kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų. „Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai“, – cituojama A. Bilotaitė.

VRM nebūdingas paslaugas teikiančių įstaigų likvidavimo planą ministrė aptarė su minėtų įstaigų vadovais ir pareigūnų profesinėmis sąjungomis.

Numatomiems pokyčiams įgyvendinti numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Vidaus reikalų sistemoje iš viso yra 38 pavaldžios įstaigos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys.