Gyrė šventės rengėjus

„Savaitgalį praūžusi Stintų šventė dar kartą įrodė, kad Palanga yra pasirengusi priimti svečius ir pasiūlyti jiems daug ir įvairių pramogų bet kuriuo metų laiku. Neatsitiktinai šį savaitgalį, matydami įspūdingą svečių gausą, daugelis juokavo, jog vasaris Palangoje prilygsta vasarai. Į šventę atvyko svečių ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio. Renginyje apsilankė ir mūsų valstybės vadovai“, – džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis tikino, kad į šių metų Stintų šventę daugybė lankytojų pradėjo plūsti dar penktadienį ir tai tapo šventės populiarumo įrodymu.

Daugelis svečių neskubėjo išvykti, jie liko Palangoje visam savaitgaliui.

Sekmadienį J. Basanavičiaus gatvė buvo gyva ir šurmuliuojanti lyg vasaros metu.

Stintų šventė dar kartą įrodė, kad Palanga yra pasirengusi priimti svečius ir pasiūlyti jiems daug ir įvairių pramogų bet kuriuo metų laiku.

Kurorto meras gyrė šventės organizatorius už tai, kad jie atsižvelgė į nuolat augantį šio renginio lankytojų skaičių ir kruopščiai pasirengė svečių antplūdžiui – išplėtė šventės teritoriją, įrengė papildomą sceną ir pasiūlė dar daugiau pramogų.

„Džiaugiamės, kad kasmet auga ir pramogų kokybė, o tai neabejotinai džiugina tiek svečius, tiek organizatorius. Dėkoju šios šventės organizatoriams, ypač Stintų šventės sielai Nerijui Stasiuliui, miesto tvarkytojams – komunalininkams, kitų tarnybų darbuotojams, kurių bendros pastangos lėmė, kad šventė Palangoje būtų smagi, vyktų sklandžiai ir pramogautojams paliktų tik geriausius prisiminimus“, – negailėjo gerų žodžių Š. Vaitkus.

Šarūnas Vaitkus. D. Janauskaitės nuotr.

Kvietė džiaugtis gyvenimu

22-ąjį kartą „Palangos stintą“ režisavęs renginių organizatorius N. Stasiulis nesistebi, kad šiemet į kurortą suplūdo nesuskaičiuojama daugybė žmonių.

„Tai – nemokama šventė visiems. Automobilių statymas – nemokamas, pramogos, pamokos, koncertai, linksmybės – nemokami. Sėkmės neegzistuoja, yra tik pasekmė. Kiek sėklą laistai, tiek ir derliaus turi. Mano širdis džiaugiasi, kad teisinga sėkla pateko į teisingą dirvą. Derlius kasmet – vis didesnis. Mūsų tikslas – kad vasarį žmonės Palangoje jaustųsi kaip vasarą visomis prasmėmis. Norime parodyti, kad mūsų žvejai dar gyvi, kad būtų ko pasižvalgyti šeimoms, užuosti dūmo kvapą, paragauti žuvų, pasimėgauti gyva muzika, pažaisti senuosius liaudiškus žaidimus, pakilnoti inkarą, stebėti, kaip profesionalūs virėjai kuria ir gamina naujus žuvų patiekalus. Kvietėme tiesiog pasidžiaugti gyvenimu. Manau, kad visi šie tikslai buvo pasiekti“, – tikino N. Stasiulis.

Žmonių – lyg silkių statinėje

Paprastai šventės sėkmė skaičiuojama ją aplankiusiųjų skaičiumi. Kiek šiemet atvyko į Palangą, sunku tiksliai pasakyti.

Organizatoriai beveik juokais teigė, kad žmonių buvo kaip silkių statinėje. Beveik rimtai jie patarė skaičiuoti paprastai: pusantro kilometro, kur šeštadienį aktyviausioje šventės zonoje buvo žmogus prie žmogaus, padauginę iš aštuonių metrų gatvės pločio, gautume kvadratinių metrų kiekį. Viename jų tilpo ne mažiau kaip trys žmonės.

Paprasto aritmetikos uždavinuko rezultatas – atsakymas į tradicinį klausimą.

Pagal automobilių kamšatis ir viešbučių bei privačių apgyvendintojų užimtumą šis savaitgalis pralenkė vasaros įkarščio skaičius. Net tada, kai kurorto gyventojai džiaugiasi išnuomoję visus kambarius, nebūna tiek svečių, kiek buvo per šią šventę.

Gausa: savaitgalį Palangoje buvo labai tiršta. D. Janauskaitės nuotr.

Atvyko ir traukiniais

Didžiosiose automobilių aikštelėse buvo daugybė autobusų.

Pasirodo, ir traukiniai iš Vilniaus į Klaipėdą buvo pilnutėliai. Dauguma keleivių iš jų išlipo Kretingoje ir persėdo į maršrutinius autobusus, vežančius į Palangą.

Didžioji automobilių aikštelė prie Palangos sporto centro buvo tokia pilna, kad kai kuriems lengvųjų automobilių vairuotojams teko prašyti, jog autobusų vairuotojai leistų įsisprausti.

Rasti vietą automobiliui buvo didelė problema, socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi panašiomis žinutėmis: „Mes išvažiuojame iš turgaus aikštelės, kas neradote vietos, galite atvažiuoti.“

Kiemai, gatvės ir net visos pakelės buvo apstatytos automobiliais. Žmonės iki šventės vietos vorele traukė net kelis kilometrus.

Matė pusnuogį premjerą

Vienas įspūdingiausių „Palangos stintos“ reginių – sveikuolių, nebijančių bristi į ledinę jūrą, maudynės. Šiemet jie susirinko iš visos Lietuvos, per Palangą ėjo su vėliavomis, pasipuošę kiekvienas savo klubo rūbais.

Šventės svečiai juos pasitiko plojimais ir šūksniais. Kažkas bandė skaičiuoti, kiek tokių „ruonių“ atbėgo į paplūdimį ir išsirengę brido į jūrą.

Žinoma, kad maždaug 400 žmonių savo kūnais pajuto Baltijos žvarbą.

Žiūrovai apgulė jūros tiltą, brovėsi per kopas, stoviniavo prie pat aptvaro, už kurio nusirenginėjo sveikuoliai, ieškojo būdo pamatyti ir nufotografuoti neįprastą reginį. Nuo šalčio raudo smalsuolių nosys, šalo iškeltus telefonus laikantys pirštai.

Daugelis stengėsi užfiksuoti pažįstamus, o pamatę valdžios žmones, nesidrovėjo net brautis arčiau. Taip ne vienas smalsuolis užfiksavo pusnuogį premjerą Gintautą Palucką, buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Tik sveikuolių judėjimo vado Dainiaus Kepenio neteko pastebėti.

Euforija: po maudynių šaltoje jūroje pusnuogius sveikuolius šildė laužas. D. Janauskaitės nuotr.

Šildė ir pašmaikštavimai

Ant jūros tilto pradžios buvo tokia žmonių tirštuma, kad minia judėjo į visas puses.

Pagyvenusi moteris pasijuto blogai, greitosios medicinos pagalbos automobilis įjungtomis sirenomis yrėsi per minią, medikams tikrai nebuvo lengva pasiekti tikslą.

Kai tik baigėsi maudynės ir nutilo sveikuolių balsai, kartojantys Balio Sruogos eilėraščio frazę „Mano sieloj šiandien šventė“, minia pajudėjo J. Basanavičiaus gatvės link.

Iki tol kelias valandas triūsę prie lauko keptuvių stintų kepėjai braukė prakaitą. Prie kavinių rikiavosi eilės, lūkuriuodami žmonės juokavo, džiaugėsi, kai pardavėjai sugebėjo šmaikščiai atsakyti į jų replikas.

„Stintų užteks, gal ir mes dar ant kojų išstovėsime, dirbsime, kol bus norinčiųjų paragauti“, – šluostydamas rankas kalbėjo įkaitęs žuvų kepėjas.

Kainos nešokiravo

Kainos šiemet negąsdino, veikiau stebino – šviežių stintų kilogramą buvo galima nusipirkti už devynis eurus.

Tiesa, žuvelės – smulkios, gal ne ką tik pagautos. Klaipėdiečiai šiemet perka tokias kur kas brangiau.

Buvo ir į ledą sušalusių stintų, jų kaina – tokia pat. Dalis žuvų atkeliavo iš Latvijos.

Už kilogramą karšto rūkymo stintų prašyta nuo 16 iki 20 eurų, tiesa, žuvelės nors ir skanios, bet labai smulkios.

Keptas stintas šiemet daugelis pardavinėjo su bulvėmis ir padažu. Kainos svyravo nuo septynių eurų už šešias žuveles, aštuonių eurų už 10 žuvelių iki 13 eurų už porciją stintų su bulvėmis.

Lėkštė stintienės kainavo tradiciškai – apie penkis eurus.

Kas nenorėjo laukti ilgoje eilėje, galėjo greitai ir nebrangiai pasisotinti cepelinais, sumokėjęs vos tris eurus už vieną, ir su mėsos, ir su varškės įdaru.

J. Basanavičiaus gatvėje dauguma prekeivių pardavinėjo žuvis, karštą maistą, kavą ir saldumynus.

Vytauto gatvėje karaliavo rūkyti lašiniai ir dešros. Buvo ir latviškų sūrių, duonos gaminių, papuošalų, suvenyrų, medinių virtuvės reikmenų.

Kainos: šiemet daugelis svečių neišsigando pamatę, kiek kainuoja šventinės vaišės. D. Janauskaitės nuotr.

Galvoja apie stintų atostogas

Jau kalbėdami apie kitų metų šventę, jos organizatoriai žada dar labiau nustebinti ją pamėgusius svečius.

Šventės teritoriją galvojama išplėsti iki muzikuojančio fontano, kad žmonės galėtų sukti ratą ne tik grįždami į J. Basanavičiaus gatvę.

Tada žmonių srautas judėtų į Jūratės gatvę, taip sudarydamas ilgesnę promenadą. Prekeiviams ir kultūrinės programos rengėjams tada tektų pagalvoti, ką svečiams pasiūlyti ir atokiau nuo centro.

„Planuojame kviesti į stintų atostogas, kurios galėtų trukti 10 dienų. Du kupini įvairių renginių ir reginių savaitgaliai Palangoje galėtų patenkinti dar didesnio žmonių antplūdžio poreikius. Mat visi norintys netelpa į kurortą. Du savaitgaliai būtų pats tas. Ir užsienio turistams būtų gerai – didesnis atvykimo datų pasirinkimas. Kuo daugiau žmonių pamatys Palangą, tuo geriau, gal jie atvažiuos čia ir vasaroti. Prigalvosime jiems visokių įdomių dalykų. Gal atsiras norinčių išbandyti save kartu su „ruoniais“ bėgti į jūrą“, – pasvarstymais apie ateities „Palangos stintos“ šventę dalijosi N. Stasiulis.

Šiluma: ilgokai pastoviniavus eilėje, galop apima džiaugsmas. D. Janauskaitės nuotr.