Pasiūlymas – atostogos okupuotame Kryme

Lietuvius pribloškė įžūlus Rusijos turizmo paslaugų teikėjų siūlymas. Kai kurios uostamiesčio įmonės, privatūs asmenys ir net žurnalistai sulaukė elektroninių laiškų su siūlymais atvykti atostogauti į Krymą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija sureagavo į tokius rusų triukus ir perspėjo ne tik dėl galimų provokacijų, bet ir dėl mūsų piliečių pagrobimo grėsmės.

Lietuviams siūlo nuolaidas

Klaipėdiečiams reklaminius laiškus siuntinėja Rusijos okupuotame Kryme įsikūrusio vandens parko atstovai.

Laiškuose Karinos vardu prisistačiusi ponia siūlė pasinaudoti kvietimu ne tik šeimos poilsiui, bet ir surengti bet kurios lietuviškos verslo kompanijos išvyką į Rusijos okupuotą Krymą.

Laiško autorė nurodė telefonų numerius, kuriais galima susisiekti dėl informacijos. Kryme esančios poilsiavietės telefono numerio kodas nurodomas toks pat, kaip ir Rusijos Federacijos subjektų telefono kodas.

„Svečių kompleksas yra vaizdingame Krymo kampelyje, Simeizo miestelyje, jūros pakrantėje. Komplekso teritorijoje yra didelis vandens parkas, kurį svečiai gali aplankyti per savo atostogas, o pro kambarių langus atsiveria nuostabus vaizdas į Katės kalną ir Juodąją jūrą“, – atostogų patogumus aprašinėjo Karina.

Simeizas yra kurortinis miestelis, miesto tipo gyvenvietė Jaltos savivaldybės administruojamoje teritorijoje.

„Esame įsikūrę toje pačioje pakrantėje su tokiomis pietinės Krymo pakrantės įžymybėmis, kaip Voroncovo rūmai, Kregždės lizdas, Livadijos rūmai. Paskubėkite rezervuoti kambarį ir gaukite nuolaidą visam atostogų laikotarpiui! Mielai atsakysiu į jūsų klausimus ir padėsiu išsirinkti nakvynės variantus nepamirštamoms atostogoms!“ – viliojančiai rašė Karina.

Kainos: nuo rugsėjo nakvynės kainos Rusijos okupuotame pajūryje  krenta perpus. Septynios naktys vandens parką turinčiuose poilsio namuose gali atsieiti nuo 446 iki 640 eurų. / Tinklalapio „simeiz-aquapark.ru“ nuotr.

Rugsėjį – kainos dar mažesnės

Pasižvalgius po reklamas Europos Sąjungos piliečiams siuntinėjančios įstaigos tinklalapį, matyti, kad laisvų vietų čia dabar apstu.

Septynios nakvynės 30–40 kvadratinių metrų dydžio poilsio kambariuose kainuoja beveik 10 tūkst. rublių, tai yra 662 eurai.

O štai nuomojant kotedžo tipo apartamentus dviem dienoms, nakvynė kainuotų apie 300 eurų.

Antroje rugpjūčio pusėje septynių nakvynių poilsis šiame komplekse gali atsieiti ir tūkstantį eurų, jei būtų pasirinkti apartamentai su vaizdu į jūrą.

Nuo rugsėjo nakvynės kainos čia apskritai krenta perpus. Septynios naktys gali atsieiti nuo 446 eurų.

Už puspenkto šimto eurų sumą Kryme siūloma atostogauti savaitę dviejų asmenų šeimai su vaiku. Į kainą įskaičiuoti pusryčiai ir vakarienė.

Apkartino okupantų poilsį

Birželį rusai skelbė, kad po karinių veiksmų, kurie atsirito iki Juodosios jūros pakrantės, poilsiautojų srautai Kryme sumažėjo penktadaliu. Liepą turistų srautai taip pat menko.

Tačiau kelionių organizatoriai vis tiek gyrėsi, kad vasarą Kryme atostogauja apie pusė milijono žmonių.

Vis dėlto šalies agresorės turistinių kompanijų atstovai prasitarė, kad rusai vasaros pradžioje atšaukinėjo užsakymus, reikalavo grąžinti pinigus už sumokėtas atostogas.

Jei pilietis į okupuotą teritoriją patenka su okupacinės valdžios leidimu ar rusų kelialapiu, Ukraina tai gali laikyti neteisėtu sienos kirtimu.

Visa tai prasidėjo po to, kai į paplūdimio teritoriją Sevastopolyje nukrito raketų nuolaužos, žuvo žmonės.

Neramumai čia ir toliau tęsiasi – ukrainiečiai atakuoja rusų kariškių aerodromus, talžo karinės technikos sandėlius.

Simferopolyje po bepiločių smūgių degė prekybos centras, keli gaisrai kilo Kerčės apylinkėse.

Taip pat ir dalis Sudako miesto liko be elektros. Kiek anksčiau daugelyje Krymo rajonų buvo išjungtas elektros tiekimas.

Be elektros buvo likusi Jalta, Eupatorija, Alušta, Simferopolis. Aiškinta, kad elektros energijos sistemos gedimai įvyko dėl didžiulio karščio.

Visi šie įvykiai turizmo srautų, suprantama, nepadidina.

Poilsis Krymą okupavusiems rusams gali apkarsti ir dėl gėlo vandens trūkumo. Liepos paskutinėmis dienomis fiksuotas katastrofiškas gėlo vandens debito sumažėjimas.

Kai kurie vandens šaltiniai tiesiog išdžiūvo.

Tinklalapio „simeiz-aquapark.ru“ nuotr.

Perspėja nevykti

Lietuvos užsienio reikalų ministerijai (URM) dienraštis pateikė klausimą, kaip į reklaminius rusų laiškus turėtų reaguoti mūsų šalies gyventojai.

Taip pat teirautasi, ar tų Lietuvos piliečių, kurie sugalvotų paatostogauti okupuotame Kryme, lauktų atsakomybė už viešėjimą Rusijos aneksuotame pusiasalyje, taip reiškiant pritarimą šalies agresorės veiksmams.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas priminė, kad Rusijai vykdant plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, ministerija rekomenduoja Lietuvos Respublikos piliečiams nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius ragina išvykti iš šalies sausumos keliais Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos kryptimis.

Perspėjama nevykti Rusijos ar Baltarusijos kryptimis.

„Atsižvelgdama į Rusijos vykdomą plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat į tai, kad Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės Rusijos yra įtrauktos į šiai šaliai nedraugiškų valstybių sąrašą, Užsienio reikalų ministerija taip pat rekomenduoja Lietuvos Respublikos piliečiams nevykti į Rusiją, o šiuo metu Rusijoje laikinai esantiems – nedelsiant išvykti iš šios šalies“, – patarė ministerijos atstovai.

Gali paimti įkaitais

Kelionės į Rusiją ir jos okupuotas Ukrainos teritorijas, Užsienio reikalų ministerijos nuomone, yra absoliučiai nepriimtinos ir pavojingos.

„Rusija okupuotose teritorijose besilankančius užsieniečius aktyviai naudoja ne tik savo propagandai, tačiau gali juos įtraukti ir į hibridinius veiksmus, manipuliacijas ir kitas provokacijas, sulaikyti juos kaip įkaitus ar naudoti kaip gyvuosius skydus. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pabrėžia visapusišką Lietuvos paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei tvirtą neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupacijos ir aneksijos nepripažinimą“, – rašome URM atsakyme į užklausą.

Tinklalapio „simeiz-aquapark.ru“ nuotr.

Primena apie atsakomybę

Nors Užsienio reikalų ministerija nepaaiškino, ar lietuviams gali grėsti kokia nors atsakomybė dėl vykimo į Krymą, patys ukrainiečiai svečius iš užsienio šalių perspėja dėl galinčios grėsti baudžiamosios atsakomybės.

Ukrainos politechnologas Michailas Šeitelmanas „Youtube“ kanale ne kartą savo laidose aiškino, kad tiems užsienio piliečiams, kurie kerta okupuotų teritorijų sieną, Ukraina gali kelti baudžiamąsias bylas dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo.

„Jei pilietis į okupuotą teritoriją patenka su okupacinės valdžios leidimu ar rusų kelialapiu, Ukraina tai gali laikyti neteisėtu sienos kirtimu. Toks atvykėlis leidimo iš Ukrainos atvykti į okupacinę teritoriją neprašė, vadinasi, jis remia šalies agresorės veiksmus. Sąmoningai ar ne, bet toks žmogus demonstruoja pritarimą vykdomiems karo veiksmams prieš Ukrainą“, – taip užsieniečius perspėjo M. Šeitelmanas.

Michailas Šeitelmanas / Vaizdo įrašo stop kadras

Agentūros sukėlė skandalą

Po Krymo aneksijos Estijoje buvo kilęs skandalas dėl penkių turizmo agentūrų, kurios pardavinėjo estams kelialapius į Rusijos okupuotą Krymą.

Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos teritoriją Krymo pusiasalyje, Europos Sąjungos valstybės narės paskelbė sankcijas Maskvai ir šiai okupuotai teritorijai.

Remiantis jomis, Europos Sąjungos bendrovėms Kryme yra draudžiama teikti turizmo paslaugas, tačiau kai kurie Estijos kelionių operatoriai šio draudimo nepaisė ir nuo 2014-ųjų tebepardavinėjo bilietus į okupuotą Ukrainos teritoriją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių