Aštuonerius metus Lietuvos kultūros sostinės konkursą ignoravusi Klaipėda pagaliau atsibudo ir nusprendė teikti paraišką siekti tapti išskirtiniu šalies miestu. Uostamiestis turi ir grandiozinių ambicijų – 2023 metais tapti Europos kultūros sostine, nors tai kainuotų ne kelis šimtus tūkstančių, o keliasdešimt milijonų litų.

Sieks nurungti konkurentus

Lietuvos kultūros sostinės konkursas organizuojamas nuo 2008 metų. Kas trejus metus priimamos paraiškos ir išrenkami miestai, kuriems bus suteiktas šis statusas.

Klaipėda paraiškos tapti Lietuvos kultūros sostine neteikė nei 2008 metais, nei 2012-aisiais. Todėl toks statusas šiemet suteiktas Panevėžiui, kitais metais Lietuvos kultūros sostine bus Joniškio rajono savivaldybei priklausanti Žagarė, o 2016 metais – Telšiai.

Lietuvos kultūros sostinės titulas Klaipėdai gali būti suteiktas ne anksčiau nei 2017 metais. Konkursas bus skelbiamas 2016-aisiais – 2017, 2018 ir 2019 m. Lietuvos kultūros sostinėms išrinkti.

Kultūros ministerija Lietuvos kultūros sostinėmis tapusioms savivaldybėms skiria po 200 tūkst. litų numatytiems renginiams organizuoti.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad tikrai teiksime paraišką 2017 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Pasielgtume išties neišmintingai, jei nepasinaudotume tokia galimybe. 2017 metais į Klaipėdą atplauks Didžiųjų burlaivių pasaulinė regata, vis dar vyksta derybos dėl pasaulio chorų čempionato organizavimo. Todėl tikrai galime parengti puikią paraišką, nurungti visus konkurentus ir 2017-aisiais būti Lietuvos kultūros sostine", – uostamiesčio pranašumus vardijo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Kultūrai nereikia pinigų?

Klaipėdos kultūros bendruomenės kai kurie atstovai iki šiol negali atleisti miesto valdžiai, kad ji praleido galimybę jau anksčiau dalyvauti konkurse ir tapti Lietuvos kultūros sostine.

"Atrodo, kad uostamiesčio kultūrai nereikia pinigų, kuriuos skiria Kultūros ministerija. Visomis prasmėmis labai daug praradome, kad nedalyvavome konkurse gauti tokį išskirtinį statusą", – pabrėžė uostamiesčio jaunimo kultūros atstovas Matas Drukteinis.

Jo nuomone, būtent šiais metais Klaipėda ir turėjo būti Lietuvos kultūros sostine.

"Šiemet švenčiame Jūros šventės gyvavimo tradicijos 80 metų jubiliejų. Todėl jei šiemet būtume buvę ir Lietuvos kultūros sostine, garsas apie Klaipėdą būtų pasklidęs dar plačiau, būtume turėję papildomų pinigų organizuoti įvairius renginius", – savo nuomonę reiškė M.Drukteinis.

Jo įsitikinimu, Lietuvos kultūros sostinės statusas suteiktų galimybę uostamiestyje susiformuoti tokių kultūros sričių, kurios yra apleistos, užuomazgoms.

"Klaipėdoje pamiršta nekomercinio kino industrija, performansų menas, šiuolaikinės muzikos sritis. Būtent Lietuvos kultūros sostinės titulas būtų tas impulsas, kuris padėtų vystyti tai, kas apleista", – dėstė pašnekovas.

Jis vylėsi, jog Klaipėda, kai tik bus paskelbtas konkursas dėl Lietuvos kultūros sostinės statuso, teiks paraišką jame dalyvauti.

"Reikia pripažinti, kad iki šiol iš Klaipėdos sklido abejingumas. Neva ir taip turime daug renginių, tad kam dar reikalingas kažkoks Lietuvos kultūros sostinės statusas. Toks požiūris lėmė praradimus, o ne atradimus", – kalbėjo M.Drukteinis.

Statusas svarbus ne visiems

Tačiau N.Lendraitis suabejojo, ar Lietuvos kultūros sostinės statusas yra toks reikšmingas.

"Kiek pakalbu su kolegomis iš kitų miestų, kurie buvo pripažinti Lietuvos kultūros sostinėmis, girdėjau, kad esą jokių stebuklingų pokyčių, išskirtinumo jie nepajuto. Pažiūrėkime į Panevėžį, kuris šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė. Ar apie jį, jame vykstančius renginius ką nors žinome? Reikia pripažinti, kad informacijos tikrai trūksta, tačiau tai, matyt, priklauso nuo paties miesto potencialo, noro apie save skleisti žinią, sugebėjimo pasinaudoti turimu statusu", – svarstė N.Lendraitis.

Šilutės turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė net nedvejodama konstatavo, jog Lietuvos kultūros sostinės statusas miestui suteikia išskirtines galimybes.

Šilutė tokį titulą turėjo 2011 metais, kai šventė 500 metų jubiliejų.

"Užsitarnauti tą vardą reikėjo daug įvairių fizinių, moralinių ir kitokių pastangų. Daugybė žmonių dirbo, kol parengė paraišką, ir labai džiaugėmės, kai Šilutė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tais metais nuo pat jų pradžios iki pabaigos vyko dideli kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai. Apie Šilutę, pamario kraštą sužinojo daugybė žmonių, nes turistų skaičius tais metais akivaizdžiai išaugo", – laimėjimus vardijo R.Kmitienė.

Ji samprotavo, jog Klaipėdai galbūt ir nereikia Lietuvos kultūros sostinės statuso.

"Gal jis išties svarbus mažesnėms savivaldybėms. Klaipėda juk turi Jūros šventę, ji yra Jūros sostinė, tad gal draugiškai Lietuvos kultūros sostinės statusą užleidžia kitoms savivaldybėms", – teigiamų akcentų ieškojo pašnekovė.