Nustebino neįprastas elgeta

Klaipėdos moterys mielai semiasi informacijos apie gyvenimą mieste iš socialiniuose tinkluose sukurtų paskyrų.

Viena jų – viešai prieinama – "Klaipėdos miesto virtuali mamyčių bendruomenė".

Joje viena klaipėdietė pasidalijo širdį draskančiais savo išgyvenimais, patirtais Didžiojo Vandens gatvėje.

Pakeliui prie savo automobilio moteris sutiko tvarkingą maždaug 55 metų vyrą.

Apibūdindama jį klaipėdietė rašė, kad jis atrodo inteligentiškai, o prabildamas į jauną moterį nuleido akis ir kalbėjo drebančiu balsu.

"Gal galite duoti penkis centus? – paprašė vyras ir pridūrė – Man maistui".

Pakalbinta moteris pažvelgė šiam žmogui į akis ir suprato – jis prašo išmaldos pirmą kartą!

Tokią išvadą Vaida padarė spręsdama iš vyro laikysenos: jis nežinojo, kaip prabilti, kaip prieiti, drebėjo lyg išsigandęs vaikas.

Ne kartą mačiusi visokių elgetų Vaida suvokė, kad kasdien duoneliaujantieji taip nesijaudina.

Moteris ištiesė nelaimėliui visus, kiek turėjo, metalinius pinigus – gal pusantro euro.

Vyras labai nustebo, išsigando ir net nenorėjo imti tiek daug.

Klaipėdietė įlipo į automobilį galvodama apie gyvenime egzistuojančią neteisybę.

Apsikabino ir verkė drauge

Kai automobilis išriedėjo iš aikštelės, Vaida atsisuko ir dar kartą pamatė tvarkingai apsirengusį, su šaliku ant kaklo žmogų. Jis stovėjo tarp mašinų ir drebančia ranka braukė ašaras.

"Nebeištvėriau, sustabdžiau mašiną ir supratau, kad turiu grįžti ir kažkaip jam padėti. Negaliu, širdis plyšo matant tokį vaizdą. Žmogus, pirmą kartą gavęs išmaldos, verkė. Pribėgau. Jis pasimetė, buvo nejauku, kad pamačiau jį verkiantį. Greitai įkišau jam į saują dešimt eurų ir apsikabinau. Pradėjome verkti kartu. Bandžiau jį raminti, paklausti: "Kodėl?" Staiga supratau – žmogui nutiko nelaimė, neteko kairės rankos pirštų", – patyrimais dalijosi jauna klaipėdietė.

Vyras ramiai jai papasakojo savo istoriją apie tai, kad neteko vienos rankos pirštų.

Tai atsitiko tada, kai jis įsidarbino mokesčių nemokančioje įmonėje ir dirbo nelegaliai.

Todėl nukritęs iš 12 metrų aukščio ir netekęs kairės rankos pirštų jis dar turėjo kovoti dėl išmokų bei teisintis, kai buvo remiamas sumokėti baudą už nelegalų darbą.

52 metų Artūras patyrė daug fizinių ir dvasinių skausmų. Ranka užgijo neiškart, žaizdos ėmė pūliuoti. Medikų nedomino, ar vyras turi iš ko nusipirkti vaistų.

Po nelaimės praėjo pusantrų metų, o neįgalumą įrodančio dokumento Artūras vis dar neturi. Valdininkai pažadėjo juos sutvarkyti iki lapkričio vidurio. Kol jų neturi, darbo birža jo neregistruoja.

Pašalpos prašyti – gėda

"Buvusi žmona ir dukra gyvena Ispanijoje, su jomis nėra jokių ryšių. Kol buvau sveikas, dukra neatsakydavo net į sveikinimus švenčių proga. Todėl netekęs pirštų apie savo nelaimes jai nepranešiau. Ir į valdiškas įstaigas nenoriu eiti. Buvau kartą, prašiau pašalpos, pasijutau negerai, lyg ką atimti norėčiau. Man savigarba neleidžia būti taip žeminamam", – kalbėjo Artūras.

Vyras guodėsi, kad gali nueiti tik į labdaros valgyklą, bet ir ten pasiryžta užsukti tik tada, kai niekas nemato, nes jam labai gėda.

Keliskart jis buvo užsukęs ir į labdaros įstaigas, kur bėdžiams dalinamas maistas.

Tik nuėjęs į savivaldybę balsuoti jis teigė pasijutęs reikalingas ir svarbus asmuo.

Pasikalbėję abu – vyro pagailėjusi Vaida ir Artūras – nusišluostė ašaras ir pasuko savo keliais.

Klaipėdietė užsirašė nelaimėlio telefono numerį, mat vyras tikino, kad ne išmalda yra jo tikslas, labiausiai jis norėtų rasti darbą.

Galėtų dirbti sargu, budėti, tapti telefono operatoriumi, nešioti skrajutes. Jis ne kalbėjo, o maldavo bet kokio būdo užsidirbti.

Klaipėdietis padiktavo Vaidai savo telefono numerį ir prašė jam paskambinti, kad įsitikintų, jog moteris nesuklydo. Aparatas suskambėjo.

Būdama įsitikinusi, kad turi bent ką nors padaryti šio žmogaus labui, moteris parašė elektroninį laišką Bendrojo pagalbos centro adresu, klausdama, ar jiems reikia operatorių.

Klaipėdietė suskubo ieškoti darbo pasiūlymų ir kreipėsi į visus, skaitančius jos istoriją, prašydama padėti rasti jam darbą.