Po sūnaus netekties – kilnus gestas

Šis policininkas vėliau buvo identifikuotas ir atleistas iš darbo.

Panašiai buvo mušamas ir A.Lučiūnas. Vaikinas pasakojo savo draugams ir mylimajai, kad jam į galvą kelis kartus "bananu" smogė pareigūnas.

Po smūgio gumine lazda į galvą kitą dieną A.Lučiūnas mirė.

Kaltininko nustatyti nepavyko

Vaikino tėvams teko apsišarvuoti kantrybe. Jie turėjo susidoroti ne tik su netekties skausmu.

Žuvusiojo tėvai teismuose įrodinėjo, kad sūnus po mirties buvo apšmeižtas, policininkai paskleidė žinią, esą vaikinas mirė girtas užspringęs skrandžio turiniu.

Tėvai įrodinėjo ir faktą, kad A.Lučiūnas buvo sumuštas pareigūnų ir įvykio metu buvo blaivus.

Ilgokai laukta patikslintos teismo medicinos ekspertizės.

Vėliau medikai konstatavo, kad velionio pakaušio dešinėje buvo aptikta muštinė žaizda, padaryta "siauru pailgu daiktu, galbūt cilindrinių savybių paviršių turinčiu daiktu".

Medikai neatmetė galimybės, jog šis sužalojimas padarytas gumine lazda.

Vaikinas, pasak ekspertų, gavo kumščiu į veidą, taip jam buvo sukruvinta lūpa, ir nuo smūgio trenkėsi galva į žemę kairiąja pakaušio puse.

Toks galvos sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nė vienas tą dieną tvarką prie stadiono palaikiusių pareigūnų neprisipažino mušęs ar bent matęs A.Lučiūną.

Ministras atsiprašė tėvų

Kelerius metus ieškota kaltininko, tada konstatuota, kad konkretaus asmens, mušusio vaikiną, nustatyti nepavyko.

Galiausiai vaikino tėvai padavė į teismą pačią valstybę už tai, kad ji neužtikrino teisės išaiškinti sūnaus mirties kaltininkų.

Tyrimas ne kartą buvo pradėtas, bet nenustatę kaltininko pareigūnai vis jį nutraukdavo.

Priremtas neginčijamų įrodymų vidaus reikalų ministras atsiprašė A.Lučiūno tėvų, bet nesugebėjo pasiekti, kad kaltininkas būtų rastas, tad atsakomybė dėl vaikino mirties teko valstybei.

2008 m. Vilniaus apygardos teisme paskelbtas bylos nuosprendis – už sūnaus nužudymo tyrimo vilkinimą žuvusiojo tėvams priteista tūkstantinė neturtinės žalos kompensacija.

Tąkart nuosprendį paskelbusi teisėja tikino, jog liudininkų parodymai pernelyg skirtingi, kad policijos pareigūnus būtų galima apkaltinti nužudymu.

Teismas pripažino pareigūnų kaltę tik dėl to, kad nepateisinamai ilgai buvo vilkinama byla.

Po devynerių metų nuo tragiško įvykio Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, kad miręs A.Lučiūnas buvo apkalbėtas.

Vaikino tėvai laimėjo bylą dėl sūnaus nužudymo bei užvilkintos bylos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tvarkos ir rimties gerbėjas.

Tvarkos  ir  rimties gerbėjas. portretas
Amžinas klausimas ,- kas kaltas? Aišku , tėvams netekus sūnaus labai skaudu, bet kodėl tarp vadinamų ,,gerbėjais'' chuliganų ir riaušininkų atsidūrė Vido Lučiūno sūnus? Tai ,vis gi ,- kas kaltas ? Aš manau , kad didelė kaltės dalis dėl žuvusio vaikino krenta žuvusiojo tėvams , kurie jaunuolį neparuošė tinkamai gyvenimui . Neįskiepijo pareigos , atsakomybės ir meilės jausmo kitam žmogui , bet leido dalyvauti abejotinuose neformalų judėjimuose .Leido priešintis teisėtiems pareigūnų veiksmams palaikant viešąją tvarką. Kiek man žinoma ir tu pats Vidmantai valstybei nieko nedavei ir neduodi ,- esi jau daugelį metų jos išlaikytinis , - tai kodėl spjaudai į kibirą iš kurio pats geri? Ką tu darytum , jei ta tavo taip nekenčiama valstybinė santvarka iš tavęs atimtų visas visas pašalpas ir pasakytų tau,- ei žmogau , nuo šios dienos duoną sau užsidirbk pats .! Sėkmės Tau gyvenime Vidmantai .!

Be reikalo

Be reikalo portretas
bananais nemojuojama.

Vėjai

Vėjai portretas
čia ...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių