- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasara įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ darbuotojams baigėsi įpusėjus rugsėjui, bet jos vadovas Žigintas Narmontas tikina – dabar jam ir jo pavaldiniams – pats darbymetis. Vadovas neslėpė – sezonas buvo itin įtemptas: problemų būta dėl mūsų tvarkos nežinančių užsieniečių, banguotos jūros ir translyčių asmenų moterų pliaže.
Siautėjo padegėjai
Šiuo metu nuimamos persirengimo kabinos bei kiti žiemai paplūdimiuose nepaliekami įrenginiai, registruojama, ką ir kaip reikės sutvarkyti laukiant kitų metų vasaros.
Pasirodo, ši vasara paplūdimiuose pasižymėjo keliais gaisrais. Supleškėjo viena persirengimo kabina, suoliukas ir šiukšliadėžė.
Atrodo, kad tai buvo tyčia sukeltas gaisras.
Du kartus vakarais degė apžvalgos aikštelė, prie kurios prisiglaudusi gelbėtojų stotis. Gelbėtojai pastebėjo kylant dūmus. Ugniagesiai užpylė degimo vietą vandeniu bei smėliu, bet po kiek laiko ugnis vėl įsiplieskė.
Šioje aikštelėje teks keisti pagrindinę koloną, nes dabar aikštelė nestabili ir žmonėms ant jos lipti pavojinga.
Gali būti, kad ir čia pasidarbavo padegėjas, nors ugniagesiai spėja, jog pastolį, laikantį aikštelę, galėjo uždegti neužgesinta cigaretė.
Nors nuostoliai dėl šio incidento nėra dideli, bet darbo bus.
Atgyveno: dalis persirengimo būdelių susidėvėjo, jos bus išmontuotos ir utilizuotos. D. Janauskaitės nuotr.
Rinko negyvas žuvis
Dar pavasarį žalos padarė upelis, tekantis tarp I ir II Melnragės paplūdimių. Po liūties jis išsiveržė galinga srove ir paplovė tiltelio konstrukcijas. Kai vanduo atslūgo, teko šias konstrukcijas tvirtinti.
Tuo pat metu vandens perteklius paskandino medinius pajūrio takus, jie skendėjo pusės metro gylyje. Panašiai atsitiko ir prieš septynerius metus.
Šiuos takus dabar teko apžiūrėti, kai kuriose vietose suveržti. Tikėtina, kad dar bent porą vasarų juos bus galima naudoti.
Pačioje sezono pradžioje paplūdimių prižiūrėtojai nemažai vargo pajūryje rinkdami negyvas žuvis. Spėliota, kad jas į jūrą išplukdė marios.
Tomis dienomis pliažų tvarkytojai patraukdavo jų rinkti jau šeštą ryto. Buvo rūpesčių ir jas utilizuoti, gaišenas perduodavo įmonei, kuri gabendavo dvokiantį krovinį specialiai įmonei.
Paplūdimių prižiūrėtojai turėjo darbo, kai į krantą audra nubloškė jachtą. Teko padėti laivą nutempti nuo seklumos.
Ši vasara džiugino tuo, kad nesulaukta stichinių vėjų, todėl jūra neišplovė smėlio, paplūdimių įrenginiai liko kur buvę nuo pavasario.
Vadovas: Ž. Narmontas pasakojo, kad vis dar laukiama atsakingų darbuotojų sprendimo dėl užrašų Odesos promenados stende. / Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ nuotr.
Neregių prašymą įvykdė
Kol kas nežinia, kaip reaguoti į incidentą Odesos promenadoje, kur užraše rusų kalba kažkieno buvo nubraukta viena raidė, pakeičiant vieną žodį į ukrainietišką.
Kai prieš kelerius metus netoli šiaurinio molo buvo įrengtas medinis takas pėstiesiems, jis buvo pavadintas Odesos promenada, o tako pradžioje pastatytas Odesos mero padovanotas šio miesto turizmo simbolis paminklas „Inkaras – širdis“.
Greta atsirado ir informacinė lenta, įrašai joje – lietuvių, anglų ir rusų kalba. Šiemet pastebėta, kad informacinėje lentoje užrašas rusų kalba išmargintas markeriu. Pasirodo, vietoje rusiško įrašytas ukrainietiškas žodis.
Ž. Narmontas pasakojo, kad vis dar laukiama savivaldybės atsakingų darbuotojų sprendimo. Svarstoma, ar palikti, kaip dabar yra, ar užrašą atkurti tokį, koks jis buvo įrengiant šį stendą.
Pasirodo, ši promenada tapo mėgstama daugybės klaipėdiečių ir atvykėlių.
Čia lankosi ir nemažai neregių. Per kelerius metus iškiliosios raidės taip nusitrynė, kad neregintys žmonės jau nebegalėjo perskaityti teksto. Jų prašymu teko atnaujinti tekstą Brailio raštu.
Gautas ir kitas prašymas – Brailio rašto įrašą pakeisti QR kodu, kad kiekvienas galėtų informaciją išklausyti telefonu.
Moterys nenori translyčių?
Kiek neįprastas problemas teko šiemet spręsti ir paplūdimių gelbėtojams. Viena jų – skundas dėl į moterų pliažą ateinančių translyčių asmenų. Moterys buvo nepatenkintos, kai iš pažiūros į vyrus panašūs asmenys norėdavo kaitintis greta jų.
Ž. Narmontas teigė iki galo nesupratęs, ar tai panaši, o gal net besikartojanti ne pirmus metus situacija, dėl kurios jau sulaukta skundų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.
Šią vasarą būta problemų ir dėl moterų paplūdimių ribų. Kai kurios nuogalės, įpratusios be drabužių kaitintis kopose, užsipuldavo kopų takais ėjusius žmones. Būtent todėl teko nustatyti, kad moterų paplūdimio riba siekia tik kopos papėdę nuo jūros pusės.
Skundų dėl tokių išpuolių būta ne vieno.
Pastebėjimas: kažkas informacinėje lentoje užtušavo vieną raidę ir taip įrašą iš rusiško pavertė ukrainietišku. D. Janauskaitės nuotr.
Stebino draudimas girtauti
Sunkiausiai šiemet gelbėtojai dirbo Melnragės paplūdimyje.
Susidurta su problema, kad rusakalbiai poilsiautojai nesuprato gelbėtojų iškeliamų vėliavų reikšmės, juos stebino draudimas girtauti paplūdimiuose, gelbėtojų reikalavimas nesimaudyti banguotoje jūroje.
Vien šiame paplūdimyje vasarą išgelbėta 30 asmenų, medikai teikė pagalbą per 130 kartų traumų bei sveikatos negalavimų patyrusiems žmonėms.
Būtent ten daugiausia darbo turėjo gelbėtojai, medikai ir policininkai.
Šiame paplūdimyje įvyko skaudžiausios nelaimės, kai nuskendo du vyrai, pasišovę gelbėti neleistinose vietose ir draudžiamu laiku besimaudžiusius ir skęsti pradėjusius nepilnamečius.
Ši vasara džiugino tuo, kad nesulaukta stichinių vėjų, todėl jūra neišplovė smėlio, paplūdimių įrenginiai liko kur buvę nuo pavasario.
Į vieną vietą – du žmonės
Nors paplūdimių gelbėtojai dirba tik vasaros sezono metu, jie yra matomiausi „Klaipėdos paplūdimių“ darbuotojai.
Šios profesijos atstovams keliami ypatingi reikalavimai, gal todėl anksčiau sunkiai sekdavosi surinkti komandą. Šie metai šia prasme tapo išskirtiniai, 50 gelbėtojų atrinkta daugiau nei iš 100 pretendentų, tai yra į vieną vietą pretendavo du jauni žmonės.
Kasmet į gelbėtojų gretas stoja apie 30 proc. anksčiau šį darbą dirbusių jaunuolių.
„Šiemet atsirinkome tikrai neblogą komandą. Pretendentai turi ne tik parodyti plaukimo gebėjimus, bet ir atlikti tam tikrus testus. Nepaisant to, gavome ne vieną pastabą dėl gelbėtojų elgesio ir darbo. Kitais metais galvosime, kaip ir ką koreguoti šioje srityje. Jaunimas yra jaunimas, buvo ir tokių, kurie vos po kelių savaičių išėjo iš darbo. Kiti gelbėjo skęstančiuosius, įspėjo poilsiautojus apie pavojus, žiūrėjo tvarkos Melnragės ir Girulių paplūdimiuose tiesiog puikiai. Aišku, jie nuolat jautė, kad vadas Aleksandras Siakki ir specialiai tam sudaryta komisija juos nuolat kontroliuoja“, – neslėpė Ž. Narmontas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...