"Šeštą ryto einu miegoti, o dvyliktą keliuosi – toks darbas", – sakė klaipėdietis, kuriam sėkmė plačiai šypsosi. Užsienio žaidėjams gerai pažįstamas pokerio profesionalas Aneris Adomkevičius iš žaidimo gyventi pradėjo dar studijų metais. Tūkstančius pokerio turnyrų sužaidusio lietuvio didžiausias laimėjimas interneto erdvėje siekia 275 tūkst. dolerių, o Italijoje vykusio pokerio ture jis pelnė 110 tūkst. eurų.

Pokerio bendruomenėje agresyviu žaidėju vadinamas 29-erių A.Adomkevičius ir pats užsiima žaidėjų mokymu, o jo gyvenimo būdas daugeliui gali atrodyti keistai. Nesugaunamasis Aneris – veganas, atsisakė svaigalų ir kasdien medituoja. Klaipėdietis uostamiestyje neužsibūna – dar žiemą pradėjęs naršyti po Rytų Aziją, į gimtąjį miestą grįžo prieš kelias dienas.

Azartas virto darbu

– Baigęs mokyklą, įstojote į universitetą. Ar studijos netapo antraeile veikla po darbo?

– Visuomet svajojau studijuoti ekonomiką, todėl džiaugiausi įstojęs. Vis dėlto trečiame kurse išėjau akademinių atostogų, nes nepavyko suderinti pokerio su mokslais. Gerai pagalvojus, dirbdamas išmokstu daugiau: investavimo, darbo su žmonėmis, kūno kalbos, psichologijos, pinigų valdymo, kantrybės. Tai – didžiausias mano gyvenimo variklis. Žaidime esi spaudžiamas, nuolat atsiduri sudėtingose situacijose, todėl turi gebėti greitai priimti sprendimus. Tu nuolat intensyviai mokaisi.

– Kada pokeris jums tapo darbu?

– Mokykloje labai mėgau žaisti kortomis, kadangi gimnazijos mokytojai azartinius žaidimus drausdavo ir jas atiminėdavo, kišenėje nešiodavausi atsarginę kaladę. Su bendraklasiais lošdavome iš tėvų pietums duotų pinigų. Pokerį atradau dar antrame kurse – išmėginęs negalėjau sustoti. Tekdavo žaisti naktimis ir neišsimiegojus eiti į universitetą. Staiga supratau, kad reikia rinktis, nes negalėjau derinti studijų su darbu. Nenorėjau žaisti vidutiniškai – visuomet siekiau būti geriausiu. Taip pat atsisakiau alkoholio. Dabar kur kas geriau jaučiuosi ir daugiau uždirbu.

Sumos šokiruoja

– Kokia buvo pradžia?

– Pradžia buvo sunki, nes anksčiau pokeris nebuvo toks populiarus, kaip dabar. Turėjome patys visko mokytis iš knygų, tam tikros mokymų programos ar treneriai neegzistavo. O dabar ir pats tuo užsiimu, turiu savo mokinių, kurie yra pasiekę aukštų rezultatų. 2010 metais turbūt labiausiai didžiavausi ne savimi, o jais – šalies žaidėjų turnyre mano mokiniai buvo aštunti Lietuvoje pagal uždirbtą pelną. Kai kurie jų vis dar lošia pokerį, kiti kuria savo verslus, turi nuosavas mokymų įmones. Tačiau neapsiriboju vien žaidimo subtilybių perteikimu, mokymai apima visus gyvenimo dėsnius, ypač atsikratymą žalingų įpročių, trukdančių darbui.

– Ir pačiam jums tiek 2010-ieji, tiek ir praėjusieji metai buvo labai sėkmingi.

– Taip, nuskyniau, ko gero, didžiausią savo lošimo istorijoje sumą – 110 tūkst. eurų "PokerStars" Italijos pokerio ture San Reme ir užėmiau antrąją vietą. Rungėsi per 300 pokerio asų, buvau vienintelis lietuvis. Žaidimo įpirka viršijo 2 tūkst. eurų.

– Koks jausmas?

– Galvoje sukosi viena mintis – galėjau sužaisti dar geriau. Tai buvo sunkus žaidimas, nes italai – agresyvūs lošėjai. Tiesa, ir Lietuvoje gerų žaidėjų netrūksta, jų vis daugėja.

– Laimėjimai – sėkmė ar strategija?

– Žaidžiant trumpą laikotarpį – visiška sėkmė, tačiau ilgesnis žaidimas reikalauja pasirengimo. Anksčiau žaidžiau labai agresyviai. Šiuo metu buvusios atskiros sferos, internetiniai ir gyvi pokerio turnyrai susijungė – žaidžiantieji gyvai persikėlė į internetą ir atvirkščiai.

– Kuo jie skiriasi?

– Žaisdamas gyvai susiduri su priešininku akis į akį, stebi jo kūno kalbą, todėl negali sau leisti atsipūsti – turi kruopščiai apskaičiuoti ėjimus, nagrinėti konkurento judesius, sekti žetonų kiekius. Kadangi atstovauji tik sau, kiekviena klaida labai brangiai kainuoja. Privalai mąstyti dalykiškai, negali būti pavargęs. Internete žaidimas paprastesnis. Kadangi tai azartinis žaidimas, žmonės įgija priklausomybių, greitai degraduoja, tokių yra ir Lietuvoje. Arba priešingai – auga, tobulėja žaisdami. Pokeris nėra blogis, viskas priklauso nuo paties žmogaus.

– Tai – turtingų žmonių užsiėmimas?

– Priklauso nuo statomų sumų, bet pokerį gali žaisti ir mokinukai. Kazino sutinku daug turtingų žmonių, verslininkų, kurie čia lankosi tiesiog dėl pramogos. Jiems nelabai rūpi praloštos sumos, tiesiog taip atsipalaiduoja. Ir mes suteikiame jiems šią pramogą.

"Atlanto" gerbėjas

– Bet galite išeiti ir tuščiomis?

– Iš tiesų tai darbas, kurio atlyginimo nesuplanuosi. Gali neturėti pelno kelis mėnesius ar net prarasti nemenkas sumas. Viskas priklauso nuo žaidimo, variacijos, sėkmės, kitų begalės niuansų.

– Yra buvę juodų dienų?

– Buvo gal net visi metai, bet yra geros literatūros, kurią perskaitęs pradedi mąstyti kitaip. Taip pat turi kalti sau į galvą pozityvius dalykus, nepasiduoti neigiamoms emocijoms, nes pradėsi traukti nesėkmę. Jei nuolat kartosi "kaip man nesiseka, viskas blogai", taip ir nutiks.

– Kokiu ritmu gyvenate?

– Dažniausiai tenka žaisti naktimis, taip pat savaitgaliais. Keliuosi apie dvyliktą dienos ir einu miegoti apie šeštą ryto. Daugiau nei šešių valandų miego sau neleidžiu, turiu daug kitos veiklos. Gerai, kad galiu dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, svarbiausia – turėti kompiuterį.

– Beveik pusę metų keliavote. Visam laikui išvykti nesiryžtate?

– Man nebūtina rinktis. Galiu leisti laiką kur užsimanęs. Grįžtu į Klaipėdą išsiilgęs šeimos, draugų. Stengiuosi neužsibūti vienoje vietoje. Man asmeniškai reikalingi pokyčiai, priešingu atveju atrodo, kad kažko netenki, nustoji tobulėti. Prieš kelias dienas grįžau iš Taivano, dar užsukau į Bulgariją pažiūrėti futbolo varžybų, esu didelis "Atlanto" gerbėjas ir pats žaidžiu futbolą. Vien dėl jų pakeičiau planus ir atidėjau kelionę į Japoniją. Pavėlavau į autobusą, teko improvizuoti, išsinuomojau mašiną ir pusę kalnuotos Bulgarijos pervažiavau automobiliu. Man patinka iššūkiai. Taip pat paskutinės kelionės metu lankiausi Tailande, Singapūre, Filipinuose, Taivane. Tailandas paliko neišdildomą įspūdį. Turtinga kultūra, gerais žmonėmis, religija, kokybišku maistu, nuodėmės vertomis moterimis. Filipinuose be galo graži gamta, bet ten vyrauja amerikietiška kultūra.

JAV – svajonių šalis?

– Turbūt teko ne kartą lankytis pokerio žaidėjų mekoje Las Vegase?

– Kurį laiką gyvenau Amerikoje, žaidžiau pokerį – tai buvo viena mano svajonių. Kiekvienas žaidėjas privalo apsilankyti Las Vegase. Tas jausmas, kai pagaliau žaidi didžiausiame turnyre, yra nepakartojamas. Tiesa, viešint čia antrąkart teko nusivilti – sumokėjus 10 tūkst. dolerių įpirką, iškritau per penkiolika minučių. Tiesiog nepasisekė, gal padariau kokią klaidą. Pirmais metais Amerikoje maždaug per du mėnesius sužaidžiau 200 gyvų turnyrų. Didžiausi pinigai statomi finaliniame ture, mūsų tikslas ir yra į jį patekti.