Esą tuomet galiojo 1993 m. pasirašytas vyriausybės nutarimas, kuriame buvo numatyta, kad miestų (rajonų) valdybos gali leisti nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti.

Taigi sutartis pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo teisėta.

Rebusas dėl žemės nuomos

Neringos savivaldybė, atsakydama į dienraščio klausimus, pažymėjo, jog minėtas valstybinės žemės sklypas, esantis Preiloje, buvo suformuotas ir įregistruotas įgyvendinant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą.

"Teismas savo sprendime konstatavo, kad šis sklypas, kaip sklypas poilsinės statybai, buvo pažymėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane (1994 m.) ir minima teritorija buvo priskiriama poilsio paskirties pastatų statybai. Nors Institutas sklype statybų nepradėjo, tačiau tai nekeičia teisinės situacijos ir teismo sprendimo. Pasikeitus teisės aktams, sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2009 m. po teismo sprendimo. Žvelgiant į tuomečius teismo procesus iš šiandienos perspektyvos, Neringos savivaldybės specialistai daro išvadą, kad Neringos savivaldybė į minėtus teisminius procesus tuomet galėjo būti neįtraukta", – aiškinama Neringos savivaldybės pateiktame atsakyme.

Praėjusiais metais Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarybą, prašydama, kaip žemės nuomotojo, patikrinti, ar valstybinės žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir būdą.

"Jei žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (ir atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra Valstybiniame miške), Neringos savivaldybė prašė imtis veiksmų dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Iš Nacionalinės žemės tarybos gautas atsakymas, kad buvo atliktas patikrinimas ir jo metu nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal jam nustatytą būdą, nes jame nėra statinių. Neringos savivaldybė buvo informuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius toliau spręs klausimą dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo ir galimo žemės nuomos sutarties nutraukimo", – pažymima Neringos savivaldybės paaiškinime.

Įmonės "Projektavimo ir restauravimo institutas" atstovas patikino, jog jokių interesų šiame sklype nepuoselėja.

Bus laiminga valstybė ir laimingi boteliai.

"Statyti miške negalima, nereikia mums to sklypo. Tegul savivaldybė inicijuoja žemės nuomos sutarties nutraukimą, ir viskas. Bus laiminga valstybė ir laimingi boteliai", – tikino įmonės atstovas.

Užkliuvo namukų spalva

Kol valstybės institucijos vėl suka galvas, kaip išspręsti rebusą, kurį pačios ir sukūrė, Preilos botelių statytojai tikina, jog iki lapkričio vidurio spės įgyvendinti taikos sutartyje nurodytus reikalavimus.

"Nepatiko Saugomų teritorijų tarnybai namelių spalva. Nieko tokio, perdažėme. Spėsime ir kitus darbus", – juokavo D.Dzizevičius.

Paklaustas, ar ketina svarstyti apie nuostolių išieškojimą iš valstybės, D.Dzizevičius priminė vieną taikos sutarties punktų.

"Pažymėta, jog mes ateityje neturėtumėme kreiptis dėl nuostolių išieškojimo. Bet laikas sugaištas, grasinta nugriauti poilsio namelius, įmonė buvo patekusi prie bankroto ribos, išgyvenome restruktūrizaciją. Pats geriausias biznis – nugriauti ir prisiteisti nuostolius. Bet mes juk taip nedarėme", – pažymėjo verslininkas.

Šiuo metu statytojai jau yra parengę naują detalųjį teritorijos planą.

Atlikta daugybė derinimų su institucijomis, gauti trys statybos leidimai.

Beje, pontoninį pirsą pagal statybos leidimą statys Neringos savivaldybė, tik išlaidas padengs verslininkai.

"Mes tą pirsą nusipirkome dar 2005-aisiais. Taip ir stovėjo supakuotas krante. Bet jis per 14 metų nusidėvėjo. Prieš pastatant tiltą reikėjo atlikti pasiruošimo darbus krante, ką šiuo metu ir darome. Jei niekas nepasikeis, birželį planuojame jį pastatyti. Nepraėjo ne 15 metų, ir pirsas bus", – liūdnai šyptelėjo D.Dzizevičius.

Bylinėjimosi proceso metu dūlėjo ne tik 36 m ilgio tiltas.

Administracinį pastatą, kurio statyba buvo sustabdyta, teko nugriauti.

"Suskaičiavome, jog nugriauti ir pastatyti iš naujo bus pigiau. Šiuo metu juk yra keliami A klasės reikalavimai naujiems statiniams. Ryt ar poryt bus pradėta naujo administracinio pastato statyba", – tikino D.Dzizevičius.

Administraciniame pastate, vadinamajame kapitonate, turės atsirasti patalpos uosto operatoriui ir prižiūrėtojams.

Ten bus ir kavinė, dušai, poilsio vieta.

Antruoju etapu bus statoma žvejams skirta žuvų iškrovimo vieta, patalpos žuvims doroti ir atvėsinti.

Savivaldybė šį objektą ketino pastatyti iki 2021 m.