Prieškario ir tarpukario Lietuvos pajūrio buriuotojai

Tiek senojoje Klaipėdos krašto istorijoje, tiek tarpukaryje, buvo aktyvių žmonių daug davusių kraštui, kurie buvo ir buriuotojai, bet pats buriavimas liko mažai pastebėtas.

Buriavimu užkrėtė britai

"Mažosios Lietuvos enciklopedija" – puikus leidinys apie Klaipėdos kraštą, jos žmones, tik buriavimas ir buriuotojai joje nesurado vietos. Netgi istorinio Mėmelio / Klaipėdos krašto sportinio buriavimo klubui "Memeler Segler Verein" (MSV) arba Klaipėdos istorinio buriavimo klubui vietos Mažosios Lietuvos enciklopedijoje neatsirado.

Tik laisvojoje enciklopedijoje "Vikipedija" pažymėta, kad sportinio buriavimo atsiradimas dabartiniame Lietuvos pajūryje siekia XIX a. vidurį. Jis siejamas su tuomet Mėmelyje gausiai gyvenusia britų kolonija. Vienas aktyviausių to laiko buriuotojų buvo iš Škotijos į Klaipėdą atvykęs pirklys Johnas Masonas.

Dar XIX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje J.Masonas savo sūnums pastatė nedidelį burlaivį, kurį jų garbei pavadino "Bob & Bill". Iš esmės tai buvo pirmoji sportinė jachta atsiradusi Klaipėdoje. Tai buvo kilinis botas su dviem liugerinėmis (įstrižomis netaisyklingos trapecijos formos) burėmis.

J.Masonas buvo pirmasis, kuris tuometiniame Mėmelyje įregistravo burinę jachtą – didelį švertbotą "Kiebitz" (liet. "Pempė"). Šia viena didžiausių uostamiesčio jachtų J.Masonas lankydavo įvairius Baltijos jūros uostus.

Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti turtingesni miesto gyventojai. Buriuoti pradėjo ir laivus įsigijo Prancūzijos, Ispanijos ir Hanoverio karalystės konsulas Hugo Williamas Plawas, Danijos konsulas Henrikas Skougaardas, pirkliai Muttray'us,  Pitcaimas, Frobeenas, R.Lankovskis.

Misija: jachta "Budys", kurios likimas buvo tragiškas, išaugino ne vieną tarpukario buriuotoją. / LJM nuotr.

Buriavimu užsikrėtė ir J.Masono žentas, vedęs jo dukrą Mary Johanne Mason (gim. 1834 m.), jie susilaukė net 12 vaikų.

Jachtą "Möwe" (liet. "Žuvėdra") įsigijo ir vietos gyventojas, pirklys Rudolfas Werneris. Jis į tuometinį Mėmelį parvežė pirmąjį regatos prizą. 1869 m. laimėjo trečią vietą Piliavoje surengtoje regatoje. Ta pačia jachta jis 1873 m. dalyvavo ir Kionigsbergo / Karaliaučiaus regatoje, bet prizo jau nelaimėjo.

Įdomu ir tai, kad 1869 m. ir Mėmelyje buvo surengta pirmoji buriavimo regata.

Mėmelio klubo tradicijos

Mėmelio / Klaipėdos buriavimo istorijoje išskirtiniai buvo 1884-ieji. Po sėkmingų regatų būrelis miestelėnų nusprendė suburti buriuotojų klubą. Tų metų rugpjūčio 30 d. įvardijama kaip "Memeler Segler Verein" (MSV) klubo įkūrimo diena.

Pirmuoju klubo pirmininku buvo išrinktas J. Masonas, kuris po to rinktas dar penkis kartus. Iš esmės jis klubui vadovavo arba su jo veikla susietas iki pat mirties 1896 m.

Klubas turėjo komandorą, raštvedį, iždininką ir takelažininką.

Antrasis klubo pirmininkas buvo laivų dailidė Frydrichas Ankeris, vėliau navigacijos mokytojas Isermanas. Net keturiolika metų paeiliui nuo 1891 iki 1905 m. klubo pirmininko pareigas ėjo jau minėtas Danijos konsulas H.Skougaardas.

Tai, kad MSV buvo rimtas klubas, liudija faktas, jog 1897 m. šiai organizacijai priklausė 81 narys, kurie turėjo viena jolę, septynis šliupus, tris liugerius ir dar du neidentifikuotus laivus. Apie 50 klubo narių buvo iš tuometinio Mėmelio / Klaipėdos, kiti iš Rusnės, Verdainės, Juodkrantės, netgi Tilžės.

Burinių laivų flotilę, kuri buvo bendra nuosavybė, turėjo ir pats klubas. Ją sudarė buriniai laivai "Victoria" (liet. "Pergalė"), "Vorwaerts" (liet. "Pirmyn") ir "Flink" (liet. "Vikruolė").

Klubo laivų stiebuose plevėsavo žalios-baltos-raudonos spalvų (tradicinės Mažosios Lietuvos spalvos) klubo vimpelas. Jis laikomas pirmuoju Klaipėdos skiriamuoju buriuotojų ženklu.

Klubo nariai turėjo ir uniformas, kurios priminė Vokietijos karinių jūrų pajėgų karininkų aprangą. Mėlynuose švarkuose buvo juodos sagos su inkarais, trispalvė klubo emblema su raidėmis MSV. Priklausomai nuo progos buvo rišamas ir baltas arba juodas kaklaraištis.

Kasmet rugpjūtį vykdavo klubo narių karnavaliniai plaukimai su muzika iš Dangės upės į Karaliaus Vilhelmo kanalą ir Kuršių marias. Karnavalą pradėdavo mėmelėnai, bet prie jų prisijungdavo ir kiti klubo nariai iš Nemuno žemupio ir kitų vietovių.

Prisimenama, kad išplaukus į Kuršių marias dažnai jose pasitikdavo puikus oras buriuoti, tik reikėdavo saugotis žvejų kurėnų ir jų pastatytų tinklų. Kartais mariose nusistovėdavo štilis. Menkiausio vėjelio dvelksmo reikėdavo laukti valandų valandas. Iš Mėmelio / Klaipėdos į marias išplaukdavo garlaivis "Mary", kuris štilio sustingdytas jachtas, kaip mama vaikus,   partempdavo į uostą.

Tarpukario buriuotojai

Minėto klubo narius išblaškė Pirmasis pasaulinis karas. Dalis jo narių buvo pašaukti į kariuomenę, kovojo ir žuvo. Nepaisant to, po karo buvo surengtos dvi regatos. MSV klubas vėl atgijo ir sparčiai plėtėsi. 1921 m. jame buvo net 250 narių. Toks staigus klubo narių padaugėjimas aiškinamas tuo, kad į jį stojo pokario laivininkysčių nariai, vietos verslininkai, tarnautojai. Klubo nariai turėjo įspūdingų jachtų – jolę "Sturmvogel" (liet. "Audronaša") su 90 kv. m burių plotų, kreiserinę jachtą "Henrik Skougaard" su 75 kv. m burių plotu, škuną "Schneewittchen" (liet. "Snieguolė") su 100 kv. m burių plotu.

Klaipėdos krašto istorijoje yra tarsi dvi atskiros buriuotojų veiklos linijos, kurių abi menkai įvertintos.

MSV klubo nariai buriavo ir Suomijoje pastatytomis moderniomis Hai klasės jachtomis. Žiemą būdavo buriuojama ir ant užšalusių Kuršių marių su ledrogėmis ant pačiūžų. Iš to laiko labiausiai žinomas buriuotojas buvo Herbertas Korkas, kuris kreiserine jachta "Mümmel" tris kartus laimėjo kaizerio Vilhelmo įsteigtą taurę.

"Memeler Segler Verein" klubas gyvavo iki 1939 m. Paskutinis klubo prezidentas buvo Ernstas Šarfeteris. Klaipėdos kraštą prijungus prie nacistinės Vokietijos, dauguma klubo narių ne vokiečių paliko kraštą, dalis pervažiavo į Didžiąją Lietuvą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nemažai MSV klubo narių buvo pašaukti į nacistinės Vokietijos kariuomenę. Buriuotojų klubas buvo uždarytas. Klaipėdoje nebeliko ir lietuvių buriuotojų.

Lietuvos buriuotojų istorija po to, kai 1923 m. kraštą perėmė Lietuva, turi savo atskiras gijas. Kūrėsi atskiri klubai, iškilo žinomi buriuotojai. Tarp Lietuvos buriuotojų ir MSV klubo narių santykiai buvo šaltoki, bet ne priešiški.

Iš tarpukario Lietuvos buriuotojų būtina paminėti pirmojo lietuvių jachtklubo Klaipėdoje steigėją ir komodorą, gydytoją, Tilžės akto signatarą, aktyvų Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją Valterį Didžį. Laikomasi nuostatos, kad jo indėlis yra išskirtinis ir šiandieninėje Klaipėdoje neįvertintas.

Kitas ryškus tarpukario buriuotojas yra Fricas Bernardas Buntinas. Išskirtinis jo laimėjimas yra 1937 m. jachta "Žalčių Karalienė" laimėta regata aplink Gotlandą. Lietuvai tai buvo ypatingas pasiekimas. B.Buntinas buriavo kartu su Martynu Braku, Kristupu Plonaičiu, Eriku Purvinu, kurių kiekvienas taip pat vertas pagarbos.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba yra sudariusi Lietuvai nusipelniusių jūrinių asmenybių sarąšą, į kurį, taip pat ir dėl buriavimo įrašyti ir MSV klubo įkūrėjas Johnas Masonas, ir tarpkurario Lietuvos buriuotojai Valteris Didžys, Fricas Bernardas Buntinas, Klaipėdos jachtklubo komandoru ir Lietuvos buriuotoju sąjungos pirmininku tarpukaryje buvęs Balys Sližys, pirmosios aplink pasaulį apiplaukusios jachtos "Lietuva" kapitonas Steponas Kudzevičius.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pritariu

Pritariu portretas
100 %.

Vytautas Lupeika

Vytautas Lupeika  portretas
Šitokius organizavusius, pasižymėjusius ir nusipelniusius Klaipėdai ( o ir Mėmeliui) būriavime žmones būtina gerbti ir pagerbti kuo nuoširdžiai ir plačiau jau d-a-b-a-r - dabartinėje Klaipėdoje! Ir tai Turi ir Privalo rūpintis ir daryti ir Klaipėdos m. Savivaldybė ! ir Klaipėdos , o gal visos Lietuvos BŪRIUOTOJŲ organizacijos ! ir visuomeninis Mažosios Lietuvos reikalų Valdybos Klaipėdos Skyrius !!! Juk tokia graži , jautri , gal ir skausminga , sutikime -ir patriotiška , ta Klaipėdos krašto Būriavimo Istorija !
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių