Kas ta mažoji renovacija?

Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Pagal kvietimą į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema. Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

„Kai tinkamai apšiltinamos sienos, stogas, sudedami sandarūs langai, įstiklinami balkonai, išties pagerinamas namo sandarumas ir gyventojai mažina šildymo išlaidas. Šie darbai dėl brangių medžiagų ir sudėtingų statybos darbų reikalauja iš gyventojų nemažai investicijų. Žymiai greičiau, paprasčiau ir pigiau yra modernizuoti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Tai yra atlikti mažąją renovaciją ir taip pastate, priklausomai nuo įdiegtų priemonių, iki 25 procentų sumažinti šilumos suvartojimą“, – pasakojo Virginijus Zutkis, bendrovėsv „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Atlikus mažąją renovaciją visose patalpose užtikrinamas kokybiškas šildymas, išvengiama patalpų perkaitinimo ir energijos švaistymo. Įrengus individualų reguliavimą ir šilumos apskaitą butuose kiekvienas gyventojas gali sekti ir reguliuoti šilumos suvartojimą atskirose patalpose.

Ar verta investuoti į papildomas šildymo priemones?

Minėtas BETA kvietimas pasinaudoti valstybės parama suteikia daugiabučių namų gyventojams galimybę ne tik modernizuoti šildymo ar karšto vandens sistemas, bet ir įsidiegti alternatyvias energijos priemones karštam vandeniui paruošti. Tai galėtų būti tokie įrenginiai ir sistemos kaip saulės plokšteliniai ar vakuuminiai kolektoriai, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimas, mažo galingumo šilumos siurbliai karštam vandeniui ruošti, saulės fotovoltinės elektrinės atskirai ar kartu su šilumos siurbliais ir pan.

Tačiau energetikos ekspertai rekomenduoja itin gerai apsvarstyti, ar įdiegtos papildomos priemonės atsipirks. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, atlikę techninius-ekonominius skaičiavimus, lygindami alternatyvas, padarė išvadą, kad investuoti į šiuo metu populiariausią priemonę – šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti – yra finansiškai nenaudinga, nes investicijų susigrąžinimo laikas ilgesnis negu įrangos naudojimo laikas (su publikacija galima susipažinti – čia).

Remiantis mokslininkų tyrimu, buvo išanalizuota 4 skirtingų daugiabučių namų patirtis, kur yra atlikta pastatų renovacija ir vandens pašildymui įrengtas saulės kolektorius ant stogo. Visais nagrinėtais atvejais investicijos į saulės kolektorių įrengimą ir eksploataciją atsipirks geriausiu atveju po daugiau nei 22 metų. O įvertinus faktą, kad Kaune ar Klaipėdoje vasarą centralizuotai tiekiama šiluma kainuoja tik apie 3 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), paaiškėjo, kad saulės kolektorių sistemos atsipirkimas Lietuvos didmiesčiuose būtų apie 40 metų. Tai ekonomiškai neracionalu, nes per tiek laiko įrenginiai susidėvėtų ir juos reiktų pakeisti.

Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, diegimui rasite čia.