Kursuos 4 keltai

Tikimasi, kad praėjusiais metais bendrovės įgyvendintos naujovės prisidės prie sklandesnio ir greitesnio keltų darbo: pernai rudenį atnaujintas Smiltynės Naujosios perkėlos terminalas, kur įrengta 10 eilių ir padaugėjo kasų, įsigytas naujas keleivinis-krovininis keltas „Klaipėda“.

„Vasarą nuolat stebime srautus pagal nuperkamų bilietų skaičių ir pagal tai organizuojame keltų darbą. Piko metu šiemet dirbs keturi keltai – taip tikimės gerokai sumažinti laukiančiųjų eiles“, – pasakojo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

Vasarą didžiausi keleivių srautai būna nuo 12 iki 16 val., o penktadieniais daugiausia norinčiųjų persikelti sulaukiama vakare, kai dauguma Lietuvos gyventojų patraukia Neringos link.

Sekmadieniais apie pietus prasideda poilsiautojų grįžimas – nuo to priklauso ir keltų grafikas. Įprastai keltas vasarą plaukia kas 20 minučių, bet susikaupus didesniems srautams, nesilaikant grafiko, nuo birželio dirbs visi keturi keltai – po du abiejose krantinėse.

Naujojoje perkėloje vasarą per dieną perkeliama apie 5 tūkst. automobilių, tad ankstesniais metais pasitaikydavo, kad per piką keltai nespėdavo kelti visų norinčiųjų ir nutįsdavo eilės.

„Smiltynės perkėlos“ nuotr.

Laukia geresnio sezono

Pastebima, kad tradiciškai keleivių srautai pradeda didėti nuo Joninių iki Žolinės. Didžiausias pikas būna liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Žinoma, srautus lemia ir oras. Pernai dėl šalto rugpjūčio keleivių srautai buvo itin maži.

„Praėjusių metų sezonas buvo pats prasčiausias per pastaruosius penkerius metus. Praėjusių metų pradžia buvo tragiška, bet atlaisvinus judėjimą po pandemijos žmonės ypač aktyviai judėjo, tad situacija išsilygino. Šiemet metus pradėjome tolygiai. Palyginti su praėjusiais metais, situacija geresnė, tik šalta gegužė kiša koją – mėnuo prastesnis. Bet pagal vieną mėnesį dar sunku spręsti apie laukiantį sezoną. Viščiukus skaičiuosime rudenį“, – sakė M.Čiakas.

„Smiltynės perkėlos“ nuotr.

Kils bilietų kainos

Nuo birželio 1-osios keičiasi „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Šis pokytis daromas atsižvelgiant į įgyvendintas ir planuojamas bendrovės investicijas, kylančias energetinių resursų (kuro ir elektros energijos) kainas.

Naujos kainos buvo paskaičiuotos ir patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje.

Paslaugų kainų pokytį lėmė ir nuo šių metų kovo 1 d. pasikeitę teisės aktai, kurie numato rinkliavą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai už uosto akvatorijos ribose keleiviniais keltais pagal viešai paskelbtą grafiką vežamus krovinius ir keleivius. Teisės aktai numato, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos, už naudojimąsi uosto infrastruktūra turi būti mokama nuo 2,52 euro iki 8,10 euro.

Surinktos lėšos bus naudojamos uosto infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai.

„Didėjant veiklos sąnaudoms, nuo metų pradžios keturis kartus padidėjus uosto žemės nuomos mokesčiui, prisidėjus tonažo rinkliavai, esame priversti kelti ir persikėlimo paslaugų įkainius. Bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – sakė „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius.

Bendrovės vadovas nemano, kad nežymiai pakilusios bilietų kainos sumažins į kitą pusę besikeliančiųjų srautus. Kaip pavyzdį M.Čiakas paminėjo Kuršių nerijos ekologinį mokestį automobiliui – jis gerokai didesnis nei kelto bilietas į abi puses.

Nuo birželio 1-osios keleivio bei keleivio su dviračiu už perkėlimą į abi puses bilieto kaina – 1,30 euro. Persikėlimas lengvuoju automobiliu kainuos 18,30 euro, mopedu, motociklu – 6 eurai, autobusu iki 5 tonų – 36,60 euro, virš 5 tonų – 58,70 eurų, krovininiu automobiliu nuo 3,5 iki 12 tonų – 42 eurai, virš 12 tonų – 58,70 euro.