- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Kuo įsiminė tie kalinimo metai?
– Visai neseniai pagavau save mąstantį, kad su malonumu prisimenu lagerį. Dabar yra daugybė žmonių, kurie atvirai ilgisi sovietinių laikų. Jie jau neprisimena, kad 20 metų reikėdavo taupyti zaporožiečiui, jie nebeprisimena, kad buvo "blatas", deficitas ir eilės parduotuvėse. Jie viso to prisiminti nenori, bet ilgisi sovietinių laikų. Netiesa. Supratau esminį dalyką, kad jie ilgisi ne sovietmečio, o – savo jaunystės. Taip ir aš, su malonumu galvodamas apie lagerį, ilgėjausi savo jaunystės, ten, kur mane supo daugybė išsilavinusių, inteligentiškų žmonių, intelektualūs pokalbiai. Natūralu, kad šitie prisiminimai yra malonūs. Supratau, kad ilgiuosi jaunystės, o ne lagerio.
– Su kuo teko ten bendrauti lageryje?
– Daug laiko teko praleisti su Baliu Gajausku (politikas, Kovo 11-osios Akto signataras – A.D.), kalbant apie jaunimą, ten buvo labai inteligentiška žydų kompanija.
– O jie kuo nusidėjo?
– Jie planavo lėktuvą nuvaryti. 32 tada pasodino, jie organizavo operaciją "Vestuvės". Organizatoriai rinkdavosi į dideles grupes ir aptarinėjo, kaip jie tą operaciją atliks. Kadangi žydai žydais pasitiki, jie nė įtarti negalėjo, kad tarp jų yra KGB agentų. Taigi saugumas žinojo visas smulkmenas. Jie išsiruošė skristi iš tuomečio Leningrado AN-2 lėktuvu, buvo nusipirkę bilietus. Kai jie tik priartėjo prie lėktuvo, iš jo išlipo žmonės su kalašnikovais ir juos visus "susėmė". Kai kurie gavo 10–15 metų lagerio. Be jų kalėjime dar buvo nemažai dėstytojų, profesorių, kitų intelektualų.
Vasario 16-osios "vardadieniai"
– Kaip pavyko įsitvirtinti gyvenime grįžus iš kalėjimo?
– Sėkmingai atsėdėjęs grįžau į Lietuvą. Užgriuvo rūpesčių lavina. Aukštojo mokslo baigti neleido. Pats Kauno politechnikos instituto rektorius M.Martinaitis iškilmingai paaiškino, kad diplomuoti "antisovietčikai" Tarybų Lietuvai nereikalingi. Vis dėlto grįžti į darbą didelių trukdžių nebuvo. Pagal įstatymą galėjau įsidarbinti ten, kur dirbau prieš įkalinimą. Ėmiau darbuotis Klaipėdos radijo ir televizijos stotyje.
– Tokioje strateginėje vietoje?
– Strateginė vieta tai buvo tik iš dalies. Ten nebuvo ruošiamos televizijos programos.
– O jei jūs būtumėte įvykdęs kokią diversiją?
– Už diversiją būčiau nuteistas 15 metų. Darbe turėjau labai gerą viršininką – Donatą Šliažą. Jis priėmė į darbą ir mane, ir mano brolį, ir buvusį tremtinį genialų žmogų Vytautą Šarką. Taigi atvirai išreikštų antitarybinių elementų darbovietėje buvome mes trys, o prijaučiančių – visas telecentras. Pamenu inžinierę Būdienę. Vasario 16-ąją ji pasižiūrėdavo į kalendorių, kieno tądien vardadieniai ir pradėdavo visiems aiškinti, kad tuos vardadienius mes būtinai turime atšvęsti, nors visi puikiai suprasdavo, ką mes švenčiame. Tada švęsti Vasario 16-ąją buvo labai įdomu. Dabar tas įdomumas pranyko. Švęsdavome didelė kompanija, nieko nekalbėdami apie tikrąją šventės priežastį. Įdomūs laikai buvo.
– Jūsų paties ir patriotiškų jūsų kolegų iš televizijos centro dėka Lietuvos žmones pasiekdavo teisėtos šalies valdžios informacija po sausio 13-osios įvykių Vilniuje?
– Sausio 12-osios ryte Tarybos pirmininkas V. Čepas nusiuntė mane budėti ir, jei prireiks, vadovauti Klaipėdos radijo ir televizijos stočiai Giruliuose. Sausio 13-osios naktį buvau įsitikinęs, kad mane netrukus sušaudys sovietų kariškiai, nes mes vieninteliai, praėjus vos kelioms sekundėms po Vilniaus radijo ir televizijos studijų užėmimo, pradėjome transliuoti radijo ir televizijos laidas Klaipėdai ir Žemaitijai. Maniau, kad tokio elgesio omonininkai nepakęs. V.Šarka visą laiką buvo greta. Mudu suprasdavome vienas kitą iš pusės žodžio. Tą naktį Vytautas sugalvojo vieną "netikėtumą" sovietų okupantams. Jis sumanė mažo galingumo (100 W) televizinį siųstuvą nugabenti į Lietuvos parlamento rūmus. Tą mintį pasakiau kompetentingiems kolegoms ir po paros siųstuvas jau buvo Vilniuje. Prasidėjo televizijos transliacija iš Parlamento rūmų.
Indijoje – tarsi namie
– Tris kartus buvote Indijoje, kuo jus traukia ši šalis?
– Kalbant apie meilę Indijai, žmonės susiskaido į dvi grupes. Vieną kartą nuvykę į Indiją, "suserga" ta šalimi ir juos visą laiką ten traukia. Labai mažas procentas lietuvių pasišlykšti ir daugiau ten nevažiuoja. Visai kitaip į tai žiūri anglai ir amerikiečiai. Indija jiems atgrasi, jie nesupranta, ko reikia važiuoti į tą apskretusių bėdžių kraštą. Aš kai atvykau į Indiją, pasijutau atvažiavęs namo. Aplinkui tvyrojo smarvė, netvarka, milijonai skurdžių, bet vidinis jausmas tarsi sakė, kad grįžau namo. To paaiškinti racionaliai nepavyko, kaip ir visų kitų jausmų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...