Kinai siekia įsitvirtinti

Kinijos skverbimasis į Europos jūrų ir logistikos rinkas turi analogų su Rusijos "Gazprom" veikla toje pačioje Vokietijoje. Iškeltas klausimas, nejaugi Vokietija dėl Kinijos veržimosi į jos uostus kartos tą pačią klaidą, kokią jau buvo padariusi prisirišdama prie rusiško dujų vamzdžio?

Diskusija kilo po spalio 20 d., kai apie galimą Kinijos invaziją į Vokietijos uostų verslą pranešė kelios šios šalies televizijos. Jose kategoriškai buvo pasisakyta, kad Vokietijoje joks objektas, o juo labiau tokio lygio kaip Hamburgo uostas, neturėtų tapti Kinijos komunistų lyderio Xi Jinpingo kontrolės objektu.

Kinija per šios valstybės valdomą COSCO bando įsitvirtinti Šiaurės Europoje. Ji siekia, kad Kinijos valstybės laivybos kompanija COSCO taptų didžiausia pasaulyje ir aplenktų dabar konteinerių pervežimo rinkoje pirmaujančias danų "Maersk Line" ir italų-šveicarų MSC.

Koją kiša karas

Hamburgo uosto kompanijos "Hamburger Hafen und Logistik AG" (HHLA) pardavimas kinams turėtų įtakos ir Ukrainai. Šis Vokietijos uosto terminalas valdo patį didžiausią konteinerių krovos terminalą Ukrainos Odesos uoste.

Karas Ukrainoje ir dėl Rusijos blokados įšaldyto Odesos konteinerių terminalo dalis, iš kurios naudą gaudavo ir Vokietijos HHLA, yra viena iš priežasčių, kodėl siekiama įsileisti naują investuotoją kad ir iš Kinijos.

Turėta planų į Kinijos valstybės valdomų korporacijų tinklą įtraukti ir Klaipėdos uostą.

Iš kitos pusės Rusijos vykdomas karas Ukrainoje gali sutrukdyti Kinijai įžengti į Vokietijos uostų veiklos rinką. Neatsitiktinai Kinijos komunistų lyderis Xi Jinpingas prieš kelias savaites susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu užsiminė, kad jo sukeltas karas trukdo Kinijos planams Europoje.

Kinijos bandymai įsigyti akcijų Vokietijos rinkose prasidėjo dar 2016 m., kai ji pristatė automobilių surinkimo robotus. Kinijos veržimuisi į Vokietijos ekonomiką atkirtį davė Vokietijos stambaus verslo susivienijimas.

Negalėdama įsiskverbti į Vokietijos automobilių gamybos pramonę, Kinija ėmėsi šios šalies logistikos. Tam kol kas koją kiša ir Rusijos karas Ukrainoje. Vokietijoje smarkiai sustiprėjęs nepasitikėjimas investicijomis iš Rytų nepalankumo šešėlį meta ir ant Kinijos investicijų.

Analogija: Hamburgo uoste kilo problemų dėl Kinijos valstybės verslo skverbimosi, tokių rūpesčių prieš 5 metus būta ir Klaipėdoje. V. Matučio nuotr.

Žvalgėsi ir į Klaipėdą

Didžiulį darbą dėl Kinijos ekspansijos į Europos ekonomiką yra atlikęs jau minėtas Vokietijos stambaus verslo susivienijimas. Jam dar 2019 m. pavyko ES mastu pristatyti kovos su Kinijos valstybės kapitalo ekspansija metmenis.

ES institucijas bandyta įtikinti, kad joks privatus Europos verslas negalės konkuruoti su valstybinėmis sisteminėmis komunistinės Kinijos palaikomomis korporacijomis. ES mastu buvo pradėtos rengti bendros Europos taisyklės ir verslo apsaugos mechanizmai, kurie apsaugotų senųjų Europos šalių verslą nuo Kinijos ir Rusijos ekspansijos.

Karas Ukrainoje parodė, kokia pavojinga gali būti Europos šalių ekonomikos priklausomybė nuo diktatoriškų ir autoritarinių šalių režimų valdomų jų korporacijų, kaip "Gazprom" ir kitos.

Turėta planų į Kinijos valstybės valdomų korporacijų tinklą įtraukti ir Klaipėdos uostą. Jam buvo pateikta keletas pasiūlymų, kaip, perdavus dalį uosto turto, per Klaipėdą būtų nubrėžta viena iš Kinijos logistikos ir transporto linijų. Ji turėjo pasiekti Baltarusijoje kuriamą Kinijos pramoninį parką "Didysis akmuo".

Būta pasiūlymų, kad Kinijos valstybės transporto logistikos ir finansų korporacija "China Merchants Group" įsigytų Klaipėdos uoste veikiančią vieną iš stambių kompanijų. Vėliau buvo pripažinta, kad Kinijos verslo skverbimasis į Lietuvą mažai šaliai gali kelti nacionalinio saugumo problemų.