Statyti bus paprasčiau

Dar liepos pradžioje „Jūros“ straipsnyje „Pajūrio juostą siekia atverti statyboms“ paviešinta tai, kad Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme siekiama pašalinti visą 7-ąjį skyrių, kuris apibrėžia specifinį statybos leidimų derinimą.

Panaikinus Pajūrio juostos įstatymo 7-ąjį straipsnį, nebeliktų statybos išimčių. Tai reikštų, kad bet kokie statybų pajūryje dokumentai būtų derinami įprasta tvarka.

Statytojas kreiptųsi į vietos savivaldybę, projektas būtų viešinamas, dokumentų paketas ir pastabos teikiamos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Naujovė čia būtų tik ta, kad visus projektus papildomai tektų derinti dar ir tiesiogiai su aplinkos ministru. Neliktų ir dokumentų rengimo grandies, kokia yra iki šiol, kad visi pajūrio juostos statybų projektai turi gauti Vyriausybės pritarimą.

Taip valdantieji siekia trumpinti statybos dokumentų derinimo laiką. Aplinkos ministerija, kaip teigta jos aiškinime, planuoja į pajūrio objektų statymo projektų rengimo procesą įtraukti Lietuvos architektų savivaldą, kad pajūrio užstatymas nevirstų netvarka.

Į pastabas beveik neatsižvelgė

Naujas Pajūrio juostos įstatymo nuostatas planuojama įteisinti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo pakeitimo procedūra jau prasidėjo.

Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu vis dar svarstomas Vyriausybėje. Jis pateiktas kartu su dar 10 įstatymų atskirų straipsnių pakeitimais.

Vyrauja įsitikinimas, kad įstatymų keitimo tokiu dideliu paketu procedūra yra lengviau „prastumiama“ Seime. Mat vieno atskiro įstatymo keitimo svarstymas gali būti labiau komplikuotas, nes tuomet aiškiau matomas tikrasis įstatymo rengėjų sumanymas ir tikslas.

Formaliuose planuojamų pokyčių pagrindimuose teigiama, kad taip siekiama statinių architektūros kokybės, statybos procesų skaidrumo, esą taip mažinama ir projektų bei statybos dokumentų derinimo administracinė našta.

Naujas Pajūrio juostos įstatymo nuostatas planuojama įteisinti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo pakeitimo procedūra jau prasidėjo.

Tačiau, kaip galima suprasti, administracinės naštos mažinimas pasireiškia tuo, kad atsisakoma savivaldybės pritarimo projektiniams pasiūlymams.

Viso su statybomis susijusio įstatymų paketo priėmimas sulaukė net 126 pastabų. Į didžiausią dalį jų nebuvo atsižvelgta, nors jas teikė solidžios Lietuvos bendrovės, ministerijos, valstybės tarnybos, asociacijos, lobistai.

Dėl planuojamų pokyčių pajūrio juostoje pastabas pateikė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Ji pastebi, kad panaikinus Pajūrio juostos įstatymo 7-ąjį straipsnį statybų pajūryje procese nebeliktų tam tikrų saugiklių. Tai ypač aktualu Kuršių nerijoje, nes iš statybų derinimo proceso būtų eliminuota Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Iki šiol ji garsėjo tuo, kad dažniausiai vetuodavo bet kokią iniciatyvą ką nors statyti nerijoje.

Projektų paketo rengėjai negalėjo atsakyti, kodėl eliminuojama Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Buvo tik akcentuota, kad iš statybos dokumentų derinimo proceso nebus pašalinta Valstybinė teritorijų planavimo ir Statybos inspekcija. Taip pat nurodyta, kad papildomai gerinama minėtų projektų valstybinė priežiūra, kuria užsiims Aplinkos ministerija.

Pajūriui atstovauja tik anonimai?

„Lietuvos pajūris prie Baltijos yra vienas nykiausių visame šios jūros regione, nes per dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo beveik nieko nebuvo pastatyta.“

Už šį sakinį, kuris atspindi realią situaciją Lietuvos pajūryje, dienraščio „Klaipėda“ „Jūros“ priedo rengėjai sulaukė nemažai piktų žodžių. Buvo siekiama net vystyti niekuo nepagrįstu stereotipu tapusią „išvadą“, kad, jei jau žurnalistas rašo taip, kaip man, skaitytojui, nepatinka, vadinasi, jis yra papirktas. Dažniausiai „piktinamasi“ prisidengus anonimo kauke.

Tipiškas yra ir kažkokio „Roman L. pasirašiusiojo išsireiškimas: „Jūsų straipsnis buvo užsakytas ar kaip? Lietuvos pajūris – natūrali, gamtinė zona. Kam priklauso ši žemė? Kokias investicijas į nekilnojamąjį turtą, o ne į gamtą Jūs kviečiate? Tačiau tai yra bendra tendencija – palaipsniui pasiimti viliojančias vietas. Žmonės, vaikai, gamta... Pagrindinė pajūrio detalė, kuri pritraukia žmones, yra jos nepaliestumas. Jūs tai suprantate?“ (citatos kalba netaisyta – V. M.).

O gal ir „Roman L.“, ir koks nors kitas „klaipėdietis“, neringiškis ar pajūrietis turėtų ne piktintis, o pasidžiaugti dėl to, kad buvo paviešinta informacija apie visiems aktualų šiuo metu vykstantį Pajūrio juostos įstatymo 7-ojo straipsnio naikinimą?

Pro žurnalistų akis nepraslydo ir tai, kad šalia ministerijų, kitų valstybės institucijų pastabas dėl 10-ies straipsnių keitimo paketo pateikė dar ir tam tikriems interesams atstovaujanti pelningai dirbanti lobistų bendrovė.

Kyla natūralus klausimas, kodėl pajūriečiai nesidomi pajūrio reikalais? Ir kodėl iki šiol nesukurta Lietuvos pajūrį nuo valdžios priimamų įstatymų žalos sauganti panaši lobistų bendrovė, vienijanti viešiesiems interesams atstovaujančią komandą?