- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijai atsisakius Baltijos jūroje statyti net 14 vėjo jėgainių parkų, aplinkinėse šalyse svarstoma, kokią įtaką tai joms turės.
Pasakė „ne“ dėl radarų
Šiomis dienomis Švedijos vyriausybė atšaukė keturiolikos jūros vėjo jėgainių parkų statybos projektus. Švedijoje tai prilygo sprogusios „bombos“ įvaizdžiui.
Jūros vėjo jėgainių statybos jūroje projektų Švedijos vyriausybė atsisakė dėl karinių sumetimų. Švedijos kariškiai įtikinėjo, kad jūroje pastatyti vėjo jėgainių parkai trukdys radarų sistemoms tinkamai stebėti pakrančių prieigas.
Švedija Baltijos jūroje turi didžiausią kranto liniją. Iš 27 569 kilometrų Baltijos jūros kranto linijos, įskaitant salas, įlankas ir fjordus, Švedijai tenka 7 600 kilometrų.
Pakrantės apsaugai visoje Švedijoje išdėstyti radarai. Jie nukreipti į Baltijos jūrą. Stebimi bet kokie plaukiantys laivai.
Pastaraisiais metais Švedijos Baltijos jūros pakrantės stebimos ypač įdėmiai. Labiausiai baiminamasi Rusijos karo laivų ir galimų jų provokacijų. Prieš keletą metų buvo fiksuota, kad prie Švedijos pakrančių pasiklausymo ar kitais tikslais „ganėsi“ keli Rusijos povandeniniai laivai.
Gal tai, o gal ir karas Ukrainoje, lėmė, kad Švedijos kariškiai dėl savo pakrančių saugumo yra ypač sunerimę. Jiems pavyko įtikinti savo šalies Vyriausybę, kad pakrančių saugumas yra svarbesnis nei vėjo jėgainių parkai teritoriniuose vandenyse.
Švedija yra vienintelė šalis Baltijos jūros regione, o gal ir visame pasaulyje, kuri dėl saugumo, o tiksliau galimų kliūčių kariniams radarams, atsisako pakrantėse statyti vėjo jėgainių parkus.
Akivaizdu: dėl karinių interesų Švedija Baltijos jūroje atsisakė raudonai pažymėtų planuotų statyti vėjo jėgainių parkų. / Švedijos vyriausybės pateikta schema
Didelis nerimas Norvegijoje
Tai, kad dėl Švedijoje atsisakytų vystyti 14-os vėjo jėgainių projektų jūroje galimai patirs nuostolius, pirmoji pasisakė Norvegijos valdžia.
Šios šalies verslas nuostolius patirs ne tiek dėl to, kad negaus iš Švedijos pigesnės elektros energijos, kiek dėl to, kad negalės investuoti į Švedijos jūros vėjo jėgainių parkų statybas.
Norvegijoje yra labai daug hidroelektrinių, kurios gamina elektros energiją. Norvegijos verslas kartu su švedais planavo nemažai investuoti ir į Švedijos vėjo jėgainių parkų statybas.
Statyti vėjo jėgainių parkus pačios Norvegijos vandenyse Šiaurės ar Norvegijos jūrose yra sudėtingiau, nes jos gilesnės nei Baltijos jūra, ypač prie Švedijos krantų.
„Turėjome ambicijų iki 2040 metų sukurti panašų kiekį elektros energijos gaminančių vėjo jėgainių parką, kokį dabar turime hidroenergetikos potencialą“, – yra pripažinęs Norvegijos ministras pirmininkas Janas Gahras Storeasas. Norvegija planavo Švedijos vandenyse pastatyti bendro 9 teravatvalandžių (TWh) vėjo jėgainių parkų tinklą.
Tarp 14-os projektų, kurių atsisakė Švedija savo pakrantėse, apie pusę buvo tie, kuriuose rengėsi dalyvauti norvegai. Jie baiminasi, kad Švedijai atsisakius jūros vėjo jėgainių parkų statybos, regione tiek jų statybos, tiek elektros rinkos kainas dar labiau ims diktuoti Danija, kuri jau užėmė vėjo jėgainių parkų lyderio pozicijas ne tik Skandinavijos regione, bet ir visoje Europoje.
Elektros tilto perspektyva
Norvegijos premjero teigimu, dėl iš rinkos „iškritusių“ 14-os Švedijos vėjo jėgainių parkų jūroje, regione ateityje gali didėti elektros energijos kainos. Tokio didėjimo tikimasi ir Norvegijoje.
Dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją.
Elektros energijos rinkos badas Švedijoje ateityje gali turėti įtakos ir Lietuvai. Iš Švedijos Nybro vietovės į Klaipėdą jūros dugnu yra nutiesta 700 megavatų 450 kilometrų ilgio elektros kabelio „NordBalt“ linija, kuri veikia nuo 2016 metų.
Vadinamasis elektros tiltas Lietuvai leido pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. Ji būdavo perkama per Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Svenska Kraftnat“.
Gali būti, kad į Lietuvą pakliūdavo ne tik švediškos gamybos, bet galimai ir Norvegijoje pagamintos elektros energijos dalis, nes Švedija ir Norvegija turi sujungtus bendrus elektros energijos tinklus.
Jei Norvegijos premjeras teigia, kad dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangs elektros energija, brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją. Arba Lietuvai ateityje gali tekti atsisakyti pernelyg brangios elektros energijos iš Švedijos. Tai bus įmanoma padaryti, jei pati Lietuva kartu su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis pasigamintų pakankamai daug elektros energijos.
Perspektyva yra, nes pati Lietuva Baltijos jūroje planuoja statyti du bendro 1 400 megavatų vėjo jėgainių parkus. Jų pagamintą elektros energijos kiekį gali „suvalgyti“ Lietuvoje planuojamos statyti bent kelios vandenilio, kaip ateities automobilių kuro, gamyklos.
Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos ateityje perspektyvos nėra itin šviesios.
Lietuva turi elektros liniją su Lenkija ir rengiasi statyti dar vieną. Lenkija, skirtingai nei Švedija, nesirengia paisyti to, kad vėjo jėgainių parkai gali trukdyti karinių radarų stebėjimui. Lenkija vėjo jėgainių parkais iki 2050 metų rengiasi nusėti ištisus plotus savo pakrantėse tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – Lietuvos kariuomenės diena: kokie šventiniai renginiai laukia?
Šią savaitę visoje Lietuvoje minimos Lietuvos kariuomenės 106-osios atkūrimo metinės. Ta proga lapkričio 22 d. Klaipėdoje vyks šventiniai renginiai. ...
-
Beldžiasi į butus ir prašo eurų1
Žvejybos uosto rajone pastebėta į klaipėdiečių butus besibeldžianti ir paramos prašanti mergina. Nors nėra konkrečių žinių apie kokius nors jos kėslus, tačiau kaimynai jaučiasi nesaugūs ir vieni kitiems pataria savo buto durų neatverti....
-
Klaipėdoje vairuotojų pasirengimą žiemai tikrinę kelių policijos pareigūnai nustatė 4 pažeidimus
Lapkričio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai Klaipėdoje, Baltijos prospekte, vykdė patikrinimą. ...
-
Kuriant kalėdinį stebuklą – parama prieglaudos keturkojams
Laukiant gražiausių metų švenčių, uostamiestyje restoranas „Džonis ir citrinos“ skelbia kalėdinę gerumo iniciatyvą – kviečia prisidėti renkant piniginę paramą gyvūnų prieglaudai „Būk mano draugas“. Mėgaujan...
-
Rekordinis sezonas: iš Klaipėdos gatvių sušluota virš 2 200 tonų teršalų
Praėjusią savaitę nuo jūros nutolusi Lietuvos dalis jau išvydo pirmąjį sniegą. Kai šalčio bangos pasieks Klaipėdą, o tai, pasak sinoptikų, gali nutikti artimiausiu metu, gatvėse nebeišvysime UAB „Klaipėdos paslaugos&ldqu...
-
Pokyčiai Klaipėdos centre: prasideda Gluosnių gatvės ir skersgatvio rekonstrukcija
Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ gavo statybos leidimą rekonstruoti dalį Gluosnių gatvės ir Gluosnių skersgatvio Klaipėdoje. Duobėtus užmiesčio kelius primenančios nepravažiuojamos gatvės pačiame miesto centre keisis i&sc...
-
Tyliuoju žudiku vadinamas sutrikimas: žmonės eilėje pas gydytojus laukia net iki 4 metų15
Klaipėdos universiteto ligoninės Širdies aritmijų centro medikai vieną iš dažniausių širdies sutrikimų – prieširdžių virpėjimą – nuo šiol gydo kitaip. Plaučių venos izoliuojamos, širdies raumen...
-
Paroda „Moters kodas“ ir mugė „Kalėdų magija“ – gruodžio 6–7 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje
Gruodžio 6–7 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks išskirtinė paroda – „Moters kodas 2024”, kuri estetikos ir grožio, stiliaus ir mados pasaulio atstovus ir mylėtojus sukvies į įkvepiančią grožio...
-
Kviečia į solidarumo demonstraciją už Ukrainą
Pirmadienį, lapkričio 18-ąją, klaipėdiečiai kviečiami prie paminklo „Arka“ į solidarumo su Ukraina demonstraciją, minint 1000 dienų ir 913 dienų „Azovstal“ gynėjams. ...
-
Minėjime – malda už pasaulį be karų
Lietingas sekmadienio oras nesutrukdė klaipėdiečiams paminėti Tautinę Vokietijos gedulo dieną vokiečių karių kapinėse. Minėjimo metu prisiminta šios dienos svarba, tylos minute ir maldomis pagerbtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo aukos be...