Nei uosto, nei tinkamų kelių

Buvęs susisiekimo ministras, o vėliau premjeras Algirdas Butkevičius teigiamai įvertino tai, kad Šventosios uosto žemės operatoriui būtų išnuomojamos ne 25 metams, kaip dabar, o 50 metų, nes tai leistų pritraukti didesnes investicijas.

Jam būnant susisiekimo ministru 2006–2008 m., kaip tik 2007 m. su Europos Komisija buvo pradėta diskusija, kad skirtų pinigų Šventosios jūrų uostui atstatyti. Vėliau Lietuvai buvo leista ES pinigus naudoti, bet 2008 m. prasidėjusi pasaulinė krizė ir valdžios pasikeitimas nuo 2009 m. užkirto galimybę su ES parama atstatyti Šventosios uostą.

Padarykime galimybę, kad Šventosios uostas nemerdėtų, nebūtų apaugęs nendrynais, o taptų šiuolaikišku uostu.

Po A. Butkevičiaus susisiekimo ministru tapęs Eligijus Masiulis Šventosios uosto pinigus permetė Lietuvos keliams tvarkyti. Šiandien kol kas dar neturime Šventosios uosto, o Lietuvos keliai yra tragiški. Galima kelti prielaidą, kad dalis pinigų apskritai buvo nusavinti klojant plonesnio asfalto sluoksnį ir kitais techniniais triukais.

A. Butkevičius labai teigiamai įvertino ir tai, kad Šventosios uosto valdymas buvo perduotas Palangos savivaldybei. Iki tol jį valdęs komercinis Klaipėdos uostas nebuvęs suinteresuotas dėti pinigus į Šventosios uostą.

Palangos savivaldybė Šventosios uoste yra daug ką padariusi, bet ji negalinti atstatyti molų, nes tai kainuotų ne vieną dešimtį milijonų eurų.

Įžvelgė dūmų uždangą

Aiškėja, kad yra daugiau Šventosios uosto atkūrimo idėjai pagal dabar siūlomą modelį pritariančių žmonių.

A. Stončaitis. Seimo kanceliarijos nuotr.

„Per 30 metų turėjome galimybę atstatyti Šventosios uostą, bet tuo nepasinaudojome. Dabar visiškai aišku, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sprendimas perduoti Šventosios uostą Palangos savivaldybei buvo teisingas“, – dėstė Seimo narys Algirdas Stončaitis.

Jo nuomone, niekas niekur neišneš Šventosios uosto, jei į jį ateis energetikos sektorius su investicijomis ir noru sukurti jūros vėjo jėgainių parkų aptarnavimo infrastruktūrą.

„Padarykime galimybę, kad Šventosios uostas nemerdėtų, nebūtų apaugęs nendrynais, o taptų šiuolaikišku uostu“, – svarstė A. Stončaitis.

Tai, kad Šventosios uostas svarbus, dėstė ir Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis. Jo teigimu, į Šventosios uosto kūrimą bus įtrauktas privatus kapitalas su galimybe investuoti į jūrinį sektorių.

V. Rakutis. Asociacijos „Kauno tvirtovė“ archyvo nuotr.

Jo nuomone, privatus kapitalas nepaims viso uosto teritorijų – žemės galėtų būti skiriamos ir visuomeninėms organizacijoms, ir viešosioms įstaigoms, kurios užsiims jaunimo mokymu buriuoti. Atsiras vietos ir buriuotojų jachtoms. V. Rakučio vertinimu, Lietuvoje trūksta vietų pramoginiams laivams laikyti, todėl lietuvių jachtas galima pamatyti ne tik Viduržemio jūros uostuose, bet ir Latvijos marinose.

Lietuvoje trūksta vietų pramoginiams laivams laikyti, todėl lietuvių jachtas galima pamatyti ne tik Viduržemio jūroje, bet ir Latvijos marinose.

Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas svarstė, kad Šventosios uoste turėtų apsistoti ir tie laivai, kurie ateityje saugos vėjo jėgainių parkus, Būtingės naftos terminalą, kitą energetinę infrastruktūrą jūroje.

Seimo narys Kęstutis Mažeika svarstė, kad infrastruktūros apsauga esanti tik dūmų uždanga, nes būdamas ministru A. Anušauskas apie tai nekalbėjęs.

K. Mažeika. LNK nuotr.

Būtų nesąžininga, jei valstybė kažkam atiduotų Šventosios uostą, nes jūros uostų neturime tiek daug, kad galėtume dalinti į kairę ir į dešinę.

„Būtų nesąžininga, jei valstybė kažkam atiduotų Šventosios uostą, nes jūros uostų neturime tiek daug, kad galėtume juos dalinti į kairę ir į dešinę“, – teigė K. Mažeika.

Ministerijos klerkų projektas?

Seimo narys Artūras Skardžius įžvelgia, esą Šventosios uostas gali pakliūti į sandėrių tinklą.

Jo teigimu, gali atsirasti pigių žemės sklypų, panašiai kaip prie Vilniaus oro uosto, kurie buvo išdalinti. Neva tai, kad prie pagrindinio šalies oro uosto buvo išnuomoti žemės sklypai 45 metams, paaiškėjo po iškilusio buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės skandalo.

A. Skardžiaus teigimu, Klaipėdos uoste Smeltės pusiasalyje rengiama jūros vėjo jėgainių statybos, surinkimo ir aptarnavimo bazė. Į ją investuojamos dešimtys milijonų. Kam dar viena bazė Šventojoje?

Jam, matyt, įspūdžio nepadarė tai, kad iš Šventosios vėjo jėgainės yra gerokai greičiau pasiekiamos.

A. Skardžius. A. Ufarto / BNS nuotr.

„Jei reiktų pakeisti, tarkim, 150 m ilgio vėjo jėgainės sparną, koks laivas su juo įplauktų į Šventosios uostą ir kur apsisuktų?“ – svarstė A. Skardžius.

Jo teigimu, esą Šventosios uostą rengiamasi perduoti suinteresuotam verslui. Tokį projektą neva sugalvoję du Energetikos ministerijos klerkai ir jį jau yra numatę neatlygintinai padovanoti kažkokiai bendrovei.

Jei reiktų pakeisti, tarkime, 150 m ilgio vėjo jėgainės sparną, koks laivas su juo įplauktų į Šventosios uostą ir kur apsisuktų?

Kas bus ta bendrovė ir kodėl ji turėtų investuoti į Šventosios uosto atstatymą?

A. Skardžiaus vertinimu, niekas neprieštarauja, kad Šventosios uostas būtų naudojamas rekreacijai, buriavimui, žvejybai. Tam reikia įrengti normalius molus.

Kai Šventosios uostą valdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, buvo suskaičiuota, kad Šventosios uostui atkurti reikės apie 70 mln. eurų. Dabar po įvairių infliacinių bangų tokios sumos jau nebeužtektų.