- Bernardas Šaknys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
-
Eksperimentai: dirbtinėje saloje mokslininkai išbando įvairių rūšių augalus.
Tvenkinyje prie Jono kalnelio pirmadienį priešpiet darbavosi Klaipėdos universiteto mokslininkai. Dar pernai birželį jie čia įrengė eksperimentinę salą. Tiesa, vandenį valančius augalus gerokai apskabė antys.
Brangiai papuotavo
„Bandome atsodinti. Buvome užsisakę nemažai egzotinių augalų iš Olandijos, Didžiosios Britanijos. Tai buvo nuostabus maistas antims. Jei atvirai, jos nepigiai papietavo. Salos meniu kainavo apie aštuonis šimtus ar tūkstantį eurų. Bet buvau maloniai nustebęs, kad daugelis augalų atsigauna po tokios puotos“, – juokėsi Klaipėdos universiteto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.
Vis dėlto nuspręsta salą papildyti naujais augalais.
„Profesorius parinko aštresnes rūšis: viksvos, vilkdalgiai, margalapės nendrės, lendrūnai. Dėl įdomumo įdėsime keletą purienų. Gal prigis kas nors iš žydinčių augalų“, – vardijo Jūros tyrimų instituto mokslininkė Jūratė Lesutienė.
Valo vandenį
Kaip natūralus filtras veikianti augalija mažina vandens žydėjimą ir skaidrina vandens telkinį. Be to, atlieka estetinę funkciją.
„Nusprendėme, kad žmonėms salos labiausiai patinka tose vietose, kur yra mažiausiai gamtos. Kaip matote, čia visur užbetonuota urbanistinė teritorija. Norėtume ją pagražinti“, – paaiškino mokslininkų komandos vadovas A.Razinkovas-Baziukas.
KU nuotr.
Dirbtinėse salose prieglobstį randa ir retos gyvūnijos rūšys.
„Mums, ekologams, labai įdomu – tai ne pelkė, bet ir ne sala. Šaknys dugno nepasiekia, tad po sala susidaro povandeninės buveinės. Jose gali laikytis žuvų mailius, įvairios bestuburių rūšys. Vokiečių kolegos yra radę apsigyvenusių ungurių. Tai reta rūšis, todėl salą galima pritaikyti jiems atkurti“, – pasakojo J.Lesutienė.
Mokslininkai svarsto ateityje tokias salas naudoti įvairių statybų paveiktose vietose, kur tenka išardyti natūralią pakrantę.
Ieškos kitų medžiagų
Sala pagaminta iš plastikinio rėmo, aptraukto kokoso pluoštu. Šis padengtas plastikiniu tinklu, saugančiu salą nuo susidūrimų ar ledo žiemą.
„Sulaukėme kritikos, kad konstrukciją sudaro nemažai plastiko. Kitas mūsų uždavinys – rasti kitokius sprendimus. Mūsų mokslininkai yra sugalvoję pakeisti plastiką nerūdijančio plieno tinklu. Jis būtų mažiau kenksmingas“, – teigė mokslininkė.
Sala Jono kalnelyje įkurta įgyvendinant vandens telkinių kokybės gerinimo projektą kartu su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.
Dar dvi salos Lietuvoje yra Kuršių mariose. Jose su augalija mažiau eksperimentuojama – salose susodinta tik Nacionalinio parko konkrečiai vietai būdinga augmenija.
Jūros tyrimų instituto mokslininkų sukurtos salos artimiausiu metu bus įrengtos dar dviejuose vandens telkiniuose Klaipėdoje ir Šiauliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje vairuotojų pasirengimą žiemai tikrinę kelių policijos pareigūnai nustatė 4 pažeidimus
Lapkričio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai Klaipėdoje, Baltijos prospekte, vykdė patikrinimą. ...
-
Kuriant kalėdinį stebuklą – parama prieglaudos keturkojams
Laukiant gražiausių metų švenčių, uostamiestyje restoranas „Džonis ir citrinos“ skelbia kalėdinę gerumo iniciatyvą – kviečia prisidėti renkant piniginę paramą gyvūnų prieglaudai „Būk mano draugas“. Mėgaujan...
-
Rekordinis sezonas: iš Klaipėdos gatvių sušluota virš 2 200 tonų teršalų
Praėjusią savaitę nuo jūros nutolusi Lietuvos dalis jau išvydo pirmąjį sniegą. Kai šalčio bangos pasieks Klaipėdą, o tai, pasak sinoptikų, gali nutikti artimiausiu metu, gatvėse nebeišvysime UAB „Klaipėdos paslaugos&ldqu...
-
Pokyčiai Klaipėdos centre: prasideda Gluosnių gatvės ir skersgatvio rekonstrukcija
Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ gavo statybos leidimą rekonstruoti dalį Gluosnių gatvės ir Gluosnių skersgatvio Klaipėdoje. Duobėtus užmiesčio kelius primenančios nepravažiuojamos gatvės pačiame miesto centre keisis i&sc...
-
Tyliuoju žudiku vadinamas sutrikimas: žmonės eilėje pas gydytojus laukia net iki 4 metų10
Klaipėdos universiteto ligoninės Širdies aritmijų centro medikai vieną iš dažniausių širdies sutrikimų – prieširdžių virpėjimą – nuo šiol gydo kitaip. Plaučių venos izoliuojamos, širdies raumen...
-
Paroda „Moters kodas“ ir mugė „Kalėdų magija“ – gruodžio 6–7 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje
Gruodžio 6–7 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks išskirtinė paroda – „Moters kodas 2024”, kuri estetikos ir grožio, stiliaus ir mados pasaulio atstovus ir mylėtojus sukvies į įkvepiančią grožio...
-
Kviečia į solidarumo demonstraciją už Ukrainą
Pirmadienį, lapkričio 18-ąją, klaipėdiečiai kviečiami prie paminklo „Arka“ į solidarumo su Ukraina demonstraciją, minint 1000 dienų ir 913 dienų „Azovstal“ gynėjams. ...
-
Minėjime – malda už pasaulį be karų
Lietingas sekmadienio oras nesutrukdė klaipėdiečiams paminėti Tautinę Vokietijos gedulo dieną vokiečių karių kapinėse. Minėjimo metu prisiminta šios dienos svarba, tylos minute ir maldomis pagerbtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo aukos be...
-
Kretinga oficialiai tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine
Ketvirtadienį Kretingai oficialiai perduotas Lietuvos jaunimo sostinės titulas. Šios iniciatyvos simbolis – riedlentė, buvo įteikta Kretingos rajono merui Antanui Kalniui. ...
-
Dienraščio akcija – iki pat Kalėdų1
Iki pat gruodžio 23-iosios vyksta pirmojo uostamiesčio dienraščio „Klaipėda“ rudeninė prenumeratos akcija 2025 metams. Kasmet sparčiai augančiam skaitytojų ratui prenumerata tampa puiki dovana ir artėjančių Kalėdų, ir gimtadieni...