Kruvini 1991 metų sausio 13-osios įvykiai buvo lietuvių tautos kovų už laisvę kulminacija. Iki tol pusę amžiaus dauguma Lietuvos žmonių sovietų okupacijai priešinosi tyliai – slapta klausydamiesi Vakarų valstybių transliuojamų radijo laidų. Nors tuometė valdžia ir sukūrė galingą sistemą, blokuojančią "Vakarų blogio propagandą".

Imtuvus reikėjo registruoti

Nuo pat antrosios sovietų okupacijos pradžios, kai tik Vakarų valstybės ėmė transliuoti Tarybų Sąjungos šalims skirtas radijo laidas, kone visa Lietuva prigludo prie radijo imtuvų. Šią savotišką tautos rezistenciją pamena ir 64-erių klaipėdietis Aleksas Pašilis, sovietų valdžios kalintas už antitarybinę veiklą.

A.Pašilis – buvęs Girulių radijo ir televizijos stoties darbuotojas. 1991-ųjų sausio 13-osios naktį jis organizavo televizijos ir radijo transliacijas iš Girulių radijo ir televizijos stoties.

"Prisimenu, kai buvau dar labai mažas, stovėjau lovytėje ir žiūrėjau, kaip tėvas sukioja pasiskolintą radijo imtuvą. O kai tėvai patys įsigijo radijo imtuvą "Doneck", tai buvo didelis įvykis šeimoje", – pasakojo A.Pašilis.

Anot jo, to meto komunistai neabejojo, kad visi, turintys radijo imtuvus, yra užmezgę vienpusį ryšį su kapitalistiniu pasauliu.

"Todėl visi radijo imtuvai privalėjo būti registruoti. Procedūra paprasta – reikėdavo nueiti su pasu ir radijo imtuvo dokumentu į artimiausią pašto skyrių, o ten jau viską užfiksuodavo", – prisiminė A.Pašilis.

"Slaptas objektas" – kapinėse

Sovietams tada iškilo kita problema, kaip padaryti, kad transliuojama informacija iš Vakarų TSRS piliečių nepasiektų. Taip visoje Tarybų Sąjungoje ėmė dygti radijo ryšio trukdymo stotys.

Klaipėdoje, netoli Senojo turgaus, taip pat atsirado "labai slaptas objektas" su daugybe styrančių antenų. Tačiau apie jo paskirtį žinojo visi klaipėdiečiai.

Objekto funkcija buvo blokuoti "Amerikos balso", "Laisvės radijo" ir kitų "priešų" stočių transliavimą, kad bent jau jaunuoliai užaugtų tikrais tarybiniais piliečiais.

Šis objektas buvo pastatytas žydų kapinėse. Klaipėdietis inžinierius Donatas Šležas, kuris nuo 1968 metų šalindavo šiame objekte įtvirtinto siųstuvo gedimus, prisiminė, kad vieta buvo parinkta to meto miesto vykdomojo komiteto sprendimu.

Kapinės buvo užtvertos, jose stovėję antkapiniai paminklai panaudoti kaip pamatas įrangos įtvirtinimui.

Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis pasakojo, kad 1991 metais, kai kapinės vėl sugrąžintos bendruomenei, visa radijo ryšio trukdymo įranga jau buvo išardyta ir išgabenta.

"Kai savivaldybė mums perdavė šitą pastatą, mes radome nuimtus radiatorius, langų ir durų nebuvo, stogas nuardytas. Teritorijoje mėtėsi kaulai, nes kai jie ardė tą radijo ryšio trukdymo įrangą, sunkia technika suniokojo senuosius kapus", – prisiminė F.Puzemskis.

Pasak žydų bendruomenės vadovo, vieta tokiam objektui pasirinkta neatsitiktinai. Sovietai tokiu būdu siekė kuo greičiau sunaikinti žmonių atmintį – ant lietuvių, vokiečių, žydų kapinių neretai atsirasdavo stadionai, mokyklos, kitos įstaigos.

Virė dvejopi jausmai

Paradoksalu, bet kurį laiką radijo ryšio trukdymo stotyje darbavosi vėliau už antitarybinę veiklą nuteistas ir kalintas A.Pašilis.

"Kai 1967 metais 12-osios vidurinės mokyklos direktorė man nebeleido mokytis mokykloje už antitarybinių minčių skleidimą, nuėjau į vakarinę ir pradėjau ieškotis darbo. Kadangi buvau gana gabus radijo konstruktorius mėgėjas, kreipiausi į Girulių telecentro viršininką Andrių Opermaną. Jis patikino, jog darbo man ras, nes radijo mėgėjai reikalingi", – prisiminė A.Pašilis.

Taip jau sutapo, kad darbdaviai A.Pašilio gebėjimus panoro išmėginti būtent radijo ryšio trukdymo stotyje. Jis tik buvo įspėtas niekam nesakyti, ką čia dirba.

"Mano jausmai buvo dvejopi: sąžinės graužimas, kad dirbu tokioje vietoje, juk pats su tėvais kas vakarą klausiausi tų radijo stočių, ir didžiulis smalsumas, – dabar tai viską sužinosiu, kaip dirba šitas objektas, gal kada nors pravers darant kokią nors diversiją", – pasakojo A.Pašilis.

Diversijos jis nepadarė, bet sužinojo išties daug. Tačiau A.Pašilis ten dirbo trumpai, nes greitai išaiškėjo jo politinis nepatikimumas. Tada kilo skandalas, kaip šitoks žmogus atsidūrė tokioje vietoje.

Per visą veikimo laiką tame radijo ryšio trukdymo centre jokių sabotažų neįvyko, nes jame dirbo daugiausia rusų tautybės patikimi, valdžiai lojalūs asmenys.