- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.
Tokias lietuvių nuomones atskleidė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Taip pat atskirai buvo aiškinamasi, kaip jūrinio vėjo energetiką vertina pajūrio regiono gyventojai: paaiškėjo, kad dauguma jų elektros gamybą Baltijos jūroje mato kaip energetinės nepriklausomybės garantą, o stereotipų apie vėjo elektrinių parkus turi nedaug.
Tyrimas parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį, o beveik tokia pati dalis (76 proc.) sutinka su teiginiu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Taip pat 77 proc. gyventojų mano, kad siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.
Pajūrio regione jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą teigė palaikantys 66 proc. gyventojų. tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas pažymėjo, kad nors jūrinio vėjo energetikai pajūryje pritaria kiek mažesnė apklaustųjų dalis, regiono gyventojai apie šį elektros energijos gamybos būdą yra informuoti geriau ir turi mažiau stereotipų nei žmonės labiau nuo Baltijos pakrantės nutolusiuose miestuose.
„Pajūrio ir Vakarų Lietuvos gyventojai turi tvirtesnį teigiamą požiūrį į jūrinio vėjo elektrines nei bendrai Lietuvos gyventojai. Pajūryje gyvenantys lietuviai kur kas dažniau sutinka, kad tokios elektrinės neturi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir yra itin svarbios šalies energetinei nepriklausomybei“, – sakė P. Kalmantas.
Pavyzdžiui, 67 proc. apklaustų pajūrio gyventojų teigia, kad jūriniai vėjo parkai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų, kad nesigirdėtų jų keliamo garso. Tuo metu šalies mastu su tokiu teiginiu sutinka tik 18 proc. gyventojų.
61 proc. pajūrio gyventojų taip pat sutinka, kad elektros energijos gamyba jūroje yra efektyvesnė nei sausumoje, 49 proc. mano, kad toks gamybos būdas taip pat yra stabilesnis. Visos Lietuvos mastu tokius teiginius palaiko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc. gyventojų.
Partnerių nuotr.
„Kad pasiektume strateginius Lietuvos ir Europos energetikos tikslus, turime vystyti vėjo elektrinių parkus ir sausumoje, ir jūroje. Tačiau vertinant skirtumus, jūroje vėjo potencialas iš tiesų didesnis, o elektros gamyba stabilesnė. Kadangi apie jūrinį vėją daugiau diskusijų vedame Vakarų Lietuvoje, regiono gyventojai yra geriau susipažinę su šia informacija. O kartu tenykščiai gyventojai turi ir mažiau baimių dėl pačių elektrinių, mat vėjo energetika pajūryje jau seniai nėra naujiena“, – teigė P. Kalmantas.
Svarbu ir tai, kad nors visos šalies gyventojai yra įsitikinę, jog atsinaujinantys ištekliai yra itin reikšmingi siekiant energetinės nepriklausomybės, pajūrio gyventojai labiau palaiko nuomonę, kad šiame kontekste labai svarbūs yra ir jūrinio vėjo elektrinių parkai. Jūrinių elektrinių svarbą energetinei nepriklausomybei pabrėžia 70 proc. lietuvių apskritai ir 77 proc. pajūrio gyventojų.
Be to, 78 proc. pajūrio gyventojų mano, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas gali žymiai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, kai visoje Lietuvoje tokią nuomonę palaiko 69 proc. gyventojų.
„Akivaizdu, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir konkrečiai jūrinio vėjo Lietuvoje turi labai didelį palaikymą, o pajūrio regiono gyventojai dar ir mažiau vadovaujasi įvairiais su šiuo energijos gamybos būdu susijusiais stereotipais. Dauguma puikiai supranta, kad jūrinio vėjo elektrinių parkai yra visiškai saugūs, draugiški aplinkai bei kraštovaizdžiui ir galintys reikšmingai prisidėti prie Lietuvos žaliųjų bei energetinės nepriklausomybės tikslų“, – pabrėžė „Ignitis renewables“ atstovas.
Jis priminė, kad „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).
Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos senojoje gimnazijoje atnaujintas stadionas ir sutvarkytas vidinis kiemelis
Palangos senojoje gimnazijoje antradienį oficialiai atidarytas atnaujintas mokyklos stadionas ir sutvarkytas vidinis kiemelis, pranešė Palangos savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje prisišvartavo Prancūzijos fregata „La Fayette“3
Spalio 1–5 d. Klaipėdoje lankosi Prancūzijos karinio jūrų laivyno fregata „La Fayette“ (F710), pranešė Lietuvos kariuomenė. Užduotis Baltijos jūroje šiuo metu vykdanti „La Fayette“ klasės fregata šiuo...
-
Palangos alėjai – skautų lyderio vardas2
Palangoje vėl bus skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powello vardu pavadinta alėja. Tokį sprendimą priėmė kurorto taryba. R. Baden-Povelio alėjos vardas suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ruožui nuo Meilės alėjos iki Birutės alėjos. ...
-
Saulės elektrinių populiarumas blėsta?3
Uostamiestyje saulės elektrinių ant daugiabučių namų, ugdymo ar kitų įstaigų pastatų fasadų, stogų labai sparčiai nedaugėja, tačiau jų nauda įsirengusiesiems – akivaizdi. Neatmetama galimybė, kad kitąmet atsiradus kvietimams įrengti sa...
-
Uostamiestyje – iškilminga ceremonija4
Pirmadienio vidurdienį į uostamiestį atvyko šimtai uniformuotų kareivių – Klaipėdos universiteto aikštėje įvyko Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadų pasikeitimas....
-
Žuvusio šokėjo gedi ir klaipėdiečiai: vaikino ryžtas imti ginklą buvo gilus ir tvirtas
Karas, už tūkstančio kilometrų daužantis likimus, mus, klaipėdiečius, ypač skausmingai paliečia tada, kai sužinome apie pažįstamo žmogaus netektį. To, kurio šypsena, kalbą ar darbus prisimename. ...
-
„Tavo idėja“: lapkritį Klaipėdos rajono gyventojai galės balsuoti už labiausiai patikusias idėjas
Du mėnesius trukęs gyventojų idėjų priėmimas – baigėsi. Šiais metais iš viso sulaukta 32-jų idėjų, kurių bendra vertė – daugiau kaip du milijonai eurų. Spalį vyks pateiktų idėjų vertinimas, o jau lapkritį Klaipėdos ...
-
Klaipėdos Atgimimo aikštė – užminuota: tai, kas rasta, yra labai pavojinga11
Klaipėdos Atgimimo aikštę ruošiant renovacijai, atidengtas didelis kiekis Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų. Tiek vokiški, tiek ir sovietų sprogmenys paslėpti atkastuose pastatų pamatuose. Dalis jų – su sprogdikliais, t...
-
KRATC informuoja: Klaipėdoje keičiami maisto atliekų surinkimo iš individualių valdų grafikai
Nuo 2024 m. rugsėjo 30 dienos maisto atliekos iš Klaipėdos miesto individualių valdų bus surenkamos kitu grafiku, bet ištuštinimo dažnumas nesikeis. Kaip ir iki šiol, maisto atliekos Klaipėdoje bus surenkamos kartą per savait...
-
Tradicija tęsiasi: kviečiama registruotis „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursui
Šiemet jau vienuoliktą kartą skelbiamas konkursas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai“ gauti, kuriame bus išrinktas dar vienas talentingas jaunosios kartos atstovas, prisidedantis prie Klaipėdos ir pajūrio region...