- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairią veiklą ne tik uoste, bet ir jūroje vykdanti Uosto direkcija ateityje ir vėl privalės žvejams mokėti kompensacijas.
Apkarpytas pelningas baras
Mažiausiai trys Seimo nariai, įskaitant ir buvusį bei esamą žemės ūkio ministrus, „stumia“ Žuvininkystės įstatymo pataisą, kuria siekiama iš valstybės ir savivaldos verslo „išlupti“ kompensaciją žvejams.
Siekiama, kad įstatymo pataisa būtų priimta dar šios kadencijos Seime ir ji įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Šiuo metu kompensacijų reikalauja dvi priekrantės žvejybos įmonės. Anksčiau jos gaudė žuvis 16 žvejybos bare, kuris buvo šalia Klaipėdos uosto laivybos kanalo. Tai buvo vienas žuvingiausių ir pelningiausių barų, nes neršti į Kuršių marias traukusios žuvys būtinai praplaukdavo per šį barą.
Rekonstruojant Klaipėdos uosto vartus laivybos kanalas buvo praplatintas, įplauka į uostą pasukta. Dėl to 16 žvejybos baro plotas sumažėjo net 36 proc. Dėl šio baro sumažėjimo žvejai ir pareikalavo kompensacijų.
Iš kurios kišenės pinigai?
Prieš 2–3 metus jokių problemų nebūtų kilę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija žvejams ne kartą mokėjo įvairias kompensacijas.
Viską pakeitė tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Uosto direkcija tapo akcine bendrove, nors ir valdoma valstybės 100 procentų. Įgijusi akcinės bendrovės statusą Uosto direkcija turėtų siekti pelno, todėl jai lyg ir neberūpėtų vykdyti kokias nors valstybės funkcijas.
Tokiu atveju už uosto veiklą Baltijos jūroje, kuri vienaip ar kitaip susisieja su žvejų veikla, kompensacijas žvejams turėtų mokėti galbūt Žemės ūkio ministerija, kuri kuruoja žvejus. Iškilo tarsi ir žinybinis klausimas, iš kurios valstybės institucijos kišenės žvejams turėtų būti mokama kompensacija.
Numatoma, kad nuostolius žvejams, kai jie netenka galimybės žvejoti, turėtų mokėti tiek valstybės ar savivaldybės įstaigos, tiek jų valdomos ūkinės veiklos įmonės ar bendrovės.
Kadangi Žemės ūkio ministerija savo pajamų šaltinio neturi, o tik gautus pinigus iš valstybės biudžeto, iškilo interesas kompensacijų mokėjimą permesti Uosto direkcijos akcinei bendrovei, gaunančiai rinkliavas iš laivų ir pajamas iš uosto žemės nuomos.
Iškelta nuostata, kad po pertvarkos atsiradusiam naujam juridiniam asmeniui turėjo pereiti visos pertvarkytos įmonės pareigos, ne tik teisės. Todėl ji neva ir turinti mokėti kompensaciją žvejams.
Kas mokės už paplūdimius?
Šiuo atveju būtų lyg ir aišku – naudą iš pertvarkymo, kuris nurėžė 36 proc. žvejybos baro, gaus Klaipėdos jūrų uostas. Būtų lyg ir logiška, kad jis privalėtų sumokėti žvejams vienkartinę kompensaciją. Bet nebūtų logiška, jei maždaug dėl 36 proc. žvejybos pajamų netekties 16 bare žvejai kompensacijų reikalautų kasmet.
Tuo pat metu dėl veiklos Baltijos jūroje, kuri susijusi su Klaipėdos uostu, yra ir kitų niuansų. Valstybė yra įpareigojusi Uosto direkciją iš laivybos kanalo išsiurbtą švarų smėlį pilti į priekrantės zoną, kad audros jį išplautų į paplūdimį ir taip jį papildytų.
Pilant smėlį į priekrantę, jis taip pat pakliūva ir į žvejų barus. Dėl pilamo smėlio žvejyba atskiruose baruose stabdoma. Žvejai už tai reikalauja kompensacijų.
Kitas smėlio pylimo į priekrantės zoną niuansas yra toks, kad, sudrumstus vandenį ir smėliu užpylus maitinimosi zonas, žuvys pasitraukia. Žvejai ir už tai prašo kompensacijų.
Ir šią kompensaciją už smėlio pylimą iki priekrantės zonos mokėdavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Iš tikrųjų ne visai jos reikalas mokėti šias kompensacijas, nes paplūdimių papildymas nėra Uosto direkcijos veiklos ar interesų objektas.
Galbūt šiuo atveju žvejams kompensacijas turėtų mokėti Aplinkos ministerija, nes ji skirsto pinigus paplūdimių ir kopų bei prieškopio priežiūrai.
Į tai, matyt, nesirengiama atsižvelgti. Seimui pateiktose Žuvininkystės įstatymo pataisose numatoma, kad nuostolius žvejams, kai jie netenka galimybės žvejoti, turėtų mokėti tiek valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, tiek jų valdomos ūkinės veiklos įmonės, bendrovės ir panašiai.
Tai gali reikšti, kad žvejai įgis teisę reikalauti atlyginti nuostolius net ir tais atvejais, kai kurioje nors savivaldybėje įvyktų avarija, į atvirus vandenis išsilietų teršalai ir imtų gaišti žuvys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos senamiestyje – naujo dizaino konteineriai atliekoms
Klaipėdos senamiestis jau daugelį metų susiduria su vizualiai nepatrauklia stumdomų konteinerių problema. Šie konteineriai, išrikiuoti palei pastatų sienas, dažnai ne tik trikdo estetinį miesto vaizdą, bet ir nėra labai patogūs naudoti...
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“6
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Žiemą uostamiestis pasitinka mažesne šildymo kaina nei pernai
Bendrovė „Klaipėdos energija“ skelbia gruodžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Klaipėdoje ir Gargžduose. Ji sieks 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei pernai gruodį, ...
-
„Tavo idėja“: liko tik dvi dienos išrinkti geriausius sumanymus!
Vos dvi dienos! Tik tiek laiko liko išrinkti geriausius projekto „Tavo idėja“ gyventojų sumanymus, kuriuos įgyvendins Klaipėdos rajono savivaldybė. Tris savo balsus už bet kuriuos projektus bet kurioje kategorijoje galima atiduoti iki ...
-
Dovanos idėja, kuri džiugins ilgiau nei Kalėdos!
Artėjant šventiniam laikotarpiui, visi pradedame svarstyti, kaip nustebinti savo artimuosius ir suteikti jiems ne tik džiaugsmo, bet ir naudos. Šiais metais siūlome apsvarstyti ypatingą ir originalią idėją – Klaipėdos baseino dovan...
-
Klaipėdos baleto mokyklos misija
Klaipėdos baleto mokyklos įkūrėja Alina Velykienė, dar ne taip seniai aktyvi politikė, jau metus vadovauja mokyklai, taip tęsdama žinomos balerinos Beatos Molytės baleto mokyklos tradiciją uostamiestyje. Šį savaitgalį klaipėdiečiai turės ...
-
Klaipėdiečius baugino plojantis vyras
Policijos ir greitosios pagalbos pajėgos skubėjo į Debreceno gatvę, kur žmonėms nerimą kėlė neadekvačiai besielgiantis vyras. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Labdara tapo pinigais?3
Klaipėdos mieste ir rajone atsirado labdaros surinkimo konteineriai su gramatinėmis klaidomis išsiskiriančiu užrašu. Aiškėja, kad rūbus, žaislus, avalynę ir kitus daiktus raginančiam aukoti fondui vadovauja Airijoje policijos tyri...
-
Lietuvos jūrų muziejuje tarptautiniai ekspertai aptaria Baltijos jūros žinduolių būklę
Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre tris dienas vyksta HELCOM Jūros žinduolių ekspertų grupės darbinis susitikimas. ...