Garbaus amžiaus gyventojai pajuto, kad 2015-ieji Klaipėdoje buvo Senjorų metai. Klaipėdiečiai buvo įtraukti į daugybę veiklų, edukacinių užsiėmimų, dalyvavo renginiuose, gerino sveikatą, mokėsi, patobulinta ir jiems reikalinga infrastruktūra. Projekto iniciatorių teigimu, nuveikti darbai – ne pabaiga, nes rūpinimasis senjorais nenutrūks ir ateityje.

Parodė išskirtinį dėmesį

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad daugiau nei prieš metus priimtas spendimas 2015-uosius paskelbti Senjorų metais iš pradžių buvo sutiktas nevienareikšmiškai.

Esą kilo klausimų, ar ši iniciatyva prigis, sulauks dėmesio, kaip pavyks ją įgyvendinti. Meras prisiminė, kad kiekvienus metus dedikuojant tam tikrai grupei žmonių, socialinei sričiai kyla natūralių klausimų, dvejonių.

"Dabar, besibaigiant kalendoriniams metams, drąsiai galiu pasakyti, kad idėja brandaus amžiaus klaipėdiečiams skirti ypatingą dėmesį pasiteisino su kaupu. 2015-aisiais dalyvavau ne viename senjorams skirtame renginyje ir pastebėjau švytinčias jų akis", – kalbėjo uostamiesčio vadovas, pridurdamas, kad Senjorų metų idėja buvo įgyvendinta sėkmingai.

Kaip teigė V.Grubliauskas, per 2015 m. pagyvenusius klaipėdiečius džiugino itin daug renginių, projektų, buvo sutvarkyta, patobulinta ar sukurta nauja senjorams pritaikyta infrastruktūra.

"Apie pokyčius gal labiau galėtų pasisakyti patys klaipėdiečiai. Tačiau be nuveiktų darbų, suorganizuotų renginių norėčiau akcentuoti ir ne ką mažiau svarbią kitą pusę. Šie metai palieka ne tik įgyvendintų projektų, iniciatyvų sąrašą, bet ir emocinę pusę – skleistą atjautą, supratimą, parodytą dėmesį neretai itin jautriai socialinei žmonių grupei", – akcentavo pašnekovas.

Anot V.Grubliausko, iniciatyva 2015-uosius paskelbti Senjorų metais tapo unikalia ir Lietuvos kontekste. Nė vienas miestas tokios idėjos dar nebuvo iškėlęs ir įgyvendinęs.

"Tačiau stebėtis nereikėtų, uostamiestis visada išsiskyrė kaip aktyvus, idėjų kupinas, novatoriškas ir kitokiu aspektu žvelgiantis miestas", – teigė Klaipėdos meras.

Dėmesio netrūks ir ateityje

Pasak jo, Senjorų metai ne tik paliko gilų pėdsaką pagyvenusių žmonių gyvenime, bet ir sukūrė išliekamąją vertę. Tai, mero teigimu, didelis pasiekimas.

"Per šiuos metus, kaip vieną svarbesnių įvykių, reikėtų įvardyti uostamiestyje atidarytus Bendruomenės namus, kuriuose norintieji gali praleisti laiką, pabendrauti. Tačiau labiausiai džiugina švytinčios senjorų akys", – kalbėjo miesto vadovas.

Kaip teigė meras, nereikėtų galvoti, kad su finišuojančiais Senjorų metais nutrūks ir dėmesys šiai socialinei grupei.

"Tobulinti brandaus amžiaus žmonių gyvenimą privalo tapti nenutrūkstamu Klaipėdos siekiu. Esu įsitikinęs, kad ir ateityje uostamiesčio senjorai jaus išskirtinį rūpinimąsi jais", – sakė V.Grubliauskas.

Žingsnis – teisingas

Apibendrindama 2015-uosius, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė pabrėžė, kad sumanymas metus dedikuoti senjorams buvo teisingas.

"Manau, kad žengėme teisingą žingsnį. Žinoma, dėmesio ir jaunimui niekada nebus per daug, tačiau vyresniam žmogui jo ypač reikia. Sulaukęs pensinio amžiaus kiekvienas pajaučia, kad turi daugiau laisvo laiko. O mūsų visuomenėje infrastruktūra dar nėra pritaikyta senjorams. Žmonės tiesiog nežinodavo, kaip galima gyventi išėjus į užtarnautą poilsį. Šie metai bei įgyvendintos iniciatyvos ir tapo įrodymu, kad pagyvenę žmonės gali švęsti ir būti ne mažiau aktyvūs nei jaunuoliai", – kalbėjo A.Daujotienė.

Anot jos, Senjorų metai taip pat parodė, kad įvairių veiklų organizavimui reikia ne tiek ir daug, daugiausia – idėjų ir noro.

"Esu įsitikinusi, kad brandaus amžiaus žmonėms svarbiausias yra užimtumas. Tai jiems šiais metais ir buvo suteikta", – sakė departamento direktorė.

Tapo įrankiu

A.Daujotienės įsitikinimu, bene labiausiai džiuginantis pasiektas rezultatas – proga senjorams parodyti alternatyvaus gyvenimo pavyzdį.

"Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras visų sveikata nepasirūpins, tačiau įstaigos organizuojami užsiėmimai parodė, kad galima gyventi sveikiau, patiems daugiau judėti, sveikiau maitintis. Atidaryti Bendruomenės namai nereiškia, kad visas miestas turi naudotis viena sale. Tačiau ši iniciatyva turėtų paskatinti žmones ieškoti bendraminčių, kolegų, kurie padėtų pasirūpinti vieta, skirta renginiams", – ragino A.Daujotienė.

Pašnekovė Senjorų metus prilygino į rankas duotam įrankiui.

"Mes tiesiog parodėme, suteikėme pavyzdį, kad gali būti ir kitaip, kad turėtume ieškoti patys, nes galime daug. Kažkas pradėjo šokti, lankyti baseiną, vaikščioti su lazdomis. Žinoma, visada bus ir daugiau, ir mažiau patenkintųjų. Tačiau būtina pabrėžti, kad nors veiklų yra daug, būtina ir pačių žmonių iniciatyva", – pabrėžė A.Daujotienė.