- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ant istorinių pamatų per pusketvirto mėnesio iškilo didžioji dalis pilies bokšto konstrukcijų. Metalinis karkasas dar nebaigtas montuoti, tačiau rėmas jau pradėtas mūryti plytomis, kurios gaminamos pagal autentišką pavyzdį. Statytojai bokštą pasiryžę pastatyti per dvejus metus – projektas labai sudėtingas.
Plytos nelabai patogios
Uostamiestyje atkuriamas pilies bokštas turėtų siekti 47 m aukščio.
Išorinės kolonos jau iškilo iki 25 m. Šiuo metu jau pradėta mūryti bokšto apačia.
Plytos panašios į istorines, jos gaminamos Latvijoje.
Tai vadinamosios pilies plytos, pagamintos pagal autentiškus matmenis.
Jei standartinė plyta yra 25 cm ilgio, tai šitos – 33 cm. Standartinė plyta būna 12 cm aukščio, o šios – 15,5 cm.
Jei įprastos plytos būna 6,5–7 cm storio, tai šitos yra 10 cm.
Tai išties labai didelės plytos ir mūrininkams nelabai patogios.
Pasak pilies bokštą statančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovo Aldo Kliuko, dabar gaminamos metalo konstrukcijos, kurios bus montuojamos bokšto viduje, jos laikys perdangas, aikšteles.
Įdomu, sunku, atsakinga
„Labai sudėtingas darbas, yra daug spręstinų klausimų. Darbas – beveik juvelyrinis, kiekvienos metalo konstrukcijos sujungimai turi atitikti milimetras į milimetrą. Be to, mūryti labai sunku. Plytos didelės, labai sunkios. Ir plytinei jas gaminti nelengva. Per mėnesį pagaminama apie 9 tūkst. plytų, o visam bokštui jų reikės dešimteriopai daugiau“, – kalbėjo A. Kliukas.
Aldas Kliukas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Plytas gaminti gamykla gali tik šiltuoju metu, nes atšalus orams, sušąla molis.
Šiais metais bus pagaminta du trečdaliai statiniui reikalingų plytų, jų šiųmečiams darbams turėtų pakakti.
Nuo grafikų statytojai neatsilieka, juda į priekį, nors esą ne taip greitai, kaip norėtųsi.
„Darbas labai įdomus, sunkus, atsakingas. Pirmąkart toks projektas daromas. Todėl visiems – ir projektuotojams, ir užsakovams, ir mums šitas bokštas nemenkas iššūkis“, – tvirtino A. Kliukas.
Per mėnesį pagaminama apie 9 tūkst. plytų, o visam bokštui jų reikės dešimteriopai daugiau.
Siluetas jau matyti
Iš pradžių buvo atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris, plienines konstrukcijas laikantis karkasas, atkartojantis pilies bokšto kontūrus.
Bokšte numatyta įrengti laikiną apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą.
Remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, bus atkurtas istorinis eksterjeras.
Anksčiau čia stovėjęs šešiaaukštis pilies bokštas Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas 1546 m.
Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tuomet tai buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje.
15 m skersmens bokštas turėjo rūsį, kuris atliko ir kalėjimo funkciją.
XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Papuoš senąją piliavietę
Pačios pilies atstatyti miestas ambicijų kol kas neturi, tačiau jau 2025 m. piliavietę papuoš dabar atstatomas vienas iš kelių kadaise buvusių bokštų.
Dar pernai Klaipėdos savivaldybė tris kartus bandė nupirkti rangos darbus. Pirmus du kartus rangovai neatitiko kvalifikacijos, trečiąjį kartą pavyko, bet darbai pabrango nuo 1,75 mln. iki 3,2 mln. eurų.
Šių metų rangos darbams pradžioje buvo numatyta 0,5 mln. eurų, tačiau pagal darbų grafiką reikėjo apie 1,6 mln.
Pinigų klausimas savivaldybėje išspręstas perskirsčius lėšas.
Miestas dar yra pateikęs paraišką Kultūros ministerijai dėl pilies bokšto ekspozicijos įrengimo, tam reikėtų apie milijono eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...