- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ant istorinių pamatų per du mėnesius iškilo pirmojo aukšto pilies bokšto konstrukcijos. Metalinį karkasą statytojai tikisi pabaigti iki Jūros šventės. Šis rėmas bus apmūrytas plytomis, pagamintomis pagal autentišką pavyzdį. Bokštas turėtų būti pastatytas per dvejus metus.
Viskas pagal planą
Uostamiestyje atkuriamas pilies bokštas, kuris turėtų siekti 47 m aukščio.
Jau sumontuotas pirmasis pilies bokšto aukšto metalinis karkasas.
Iš pradžių bus atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris, projektuojant plienines konstrukcijas laikantį karkasą, kuris atkartos pilies bokšto kontūrus (bokšte numatyta įrengti laikiną apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą).
Vėliau atsiras mūro sienos, remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, bus atkurtas istorinis eksterjeras.
Pamatai jau sutvirtinti, ir bokštas kyla ant istorinio bokšto pamatų.
Jo pagrindą sudarys metalinis rėmas, kuris bus apmūrytas.
Iki Jūros šventės labai norėtume iškelti ir bokšto kupolą.
„Viskas vyksta pagal kalendorinį planą. Teko atlikti sudėtingą darbą, reikėjo gana giliai įkasti lietaus nuotekų surinkimo statinę. Dalis metalo konstrukcijų jau sumontuota, iki Joninių, tikiuosi, bokšto kontūras jau bus labai aiškus. O iki Jūros šventės labai norėtume iškelti ir bokšto kupolą“, – prasitarė rangovų kompanijos „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.
Atkūrė autentiškas plytas
Jei viskas pavyks pagal planą, šiais metais pastačius metalo konstrukciją, kitais ją ketinama padengti mūru.
Plytos, panašios į istorines, pagamintos Latvijoje.
„Tai vadinamosios pilies plytos, pagamintos pagal autentiškus matmenis. Jei standartinė plyta yra 25 cm ilgio, tai šitos – 33 cm. Standartinė plyta būna 12 cm aukščio, o šios – 15,5 cm. Ir jei įprastos plytos būna 6,5–7 cm storio, tai šitos yra 10 cm. Tai išties labai jau didelės plytos“, – kalbėjo A. Kliukas.
Anksčiau čia stovėjęs šešiaaukštis pilies bokštas Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas 1546 m. Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje.
Tuomet tai buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį, kuris atliko ir kalėjimo funkciją.
XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Miestas pinigų surado
Pačios pilies atstatyti miestas ambicijų kol kas neturi, tačiau jau 2025 m. piliavietę papuoš dabar atstatomas vienas iš kelių kadaise buvusių bokštų.
Dar pernai Klaipėdos savivaldybė tris kartus bandė nupirkti rangos darbus, pirmus du kartus rangovai neatitiko kvalifikacijos, trečiąjį kartą pavyko, bet darbai pabrango nuo 1,75 mln. iki 3,2 mln. eurų.
Šiems metams rangos darbams pradžioje buvo numatyta 0,5 mln. eurų, tačiau pagal darbų grafiką reikėjo apie 1,6 mln.
Pinigų klausimas savivaldybėje išspręstas perskirsčius lėšas.
Miestas dar yra pateikęs paraišką Kultūros ministerijai dėl pilies bokšto ekspozicijos įrengimo, tam reikėtų apie milijono eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...