- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uostamiesčio gyventojų ne kartą linksniuota Ąžuolyno giraitė vėl sulaukė skundų – smarkios liūtys išplovė pėsčiųjų takus. Tokia pat situacija fiksuota ir Malūno parke.
"Po Ąžuolyno giraitės parko rekonstrukcijos takai prie ežero nuolat išplaunami per liūtis. Problema neišspręsta, nors akivaizdu, jog tai rangovo arba projektuotojų klaida, kuri turi būti ištaisyta. Reikia pabrėžti, jog vien tik dangos atstatymas iš esmes nepadės", – skundėsi klaipėdiečiai.
Ąžuolyno giraitės projektas turbūt netrukus pelnys paties nesėkmingiausio projekto vardą, nors aplinka šiame mikrorajone pasikeitė neatpažįstamai.
Miesto valdininkams jau teko aiškintis su rangovais, kodėl parko žolynai virto balomis, o čia susodintos kelios dešimtys pušaičių tiesiog sunyko, taip ir neprigijusios apsemtoje teritorijoje.
Iš pradžių galvos skausmu tapo lietaus nuotekų tinklų sistema, kuri buvo užkimšta.
Savivaldybės prašymu įmonė "Klaipėdos vanduo" patikrino lietaus nuotekų vamzdynus ir rado vietą, kuri lemia teritorijos užtvindymą.
Kaltųjų ieškoti neverta, dabar reikia ieškoti sprendinių.
Paaiškėjo, kad vamzdis, kuriuo perteklinis vanduo turėtų nutekėti į bendrovės paviršinių vandens nuotekų tinklus, yra užsikimšęs.
Tačiau šiuo metu naują rebusą tenka spręsti dėl lietaus išplautų pėsčiųjų takų.
"Ši problema išaiškėjo ne tik šiame, bet ir Malūno parke. Panašu, kad reikia ieškoti kitų sprendinių. Ąžuolyno giraitės parke palei tvenkinį nuolydis driekiasi į vandenį, todėl lietus visada plaus takus. Manau, kad problema čia užkoduota ilgam", – tikino laikinai savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui vadovaujanti Inga Kubilienė.
Pėsčiųjų takai suformuoti iš specialios birios frakcijos, kuri ne tik sutankinama, bet ir surišama specialia medžiaga.
Tačiau patirtis parodė, kad toks sprendimas visai netinka nuolydį turinčioje teritorijoje.
"Takai jau buvo atnaujinti. Bet naudos nebuvo. Reikės kalbėtis su Statybų skyriumi, ką mes galime dar padaryti, nes projekto sprendinių keletą metų negalima keisti. O panašu, kad šis sprendimas nebuvo tinkamas konkrečiai vietai", – svarstė I.Kubilienė.
Ne trinkelėmis kloti takai yra artimesni gamtai, todėl nenorėta parko nukloti betono ruožais.
"Tai yra rebusas. Visada čia bus vandens ir jis visada tekės į vieną pusę. Kol kas tikslaus atsakymo neturiu, kaip tai sutvarkyti. Panašu, kad projektuotojai gal net nebuvo vietoje. Kaltųjų ieškoti neverta, dabar reikia ieškoti sprendinių. Nors suprantama, kad parkuose vis mažiau norisi matyti trinkelių takų, norisi natūralumo", – pastebėjo I.Kubilienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...